Tapytojas, iliustratorius. Gimė 1806 m. gegužės 14 d. Vilniuje, mirė 1878 m. gegužės 13 d. Obeliuose (Rokiškio r.).

A. Römerio ir E. M. Römerio tėvas.

Mokydamasis Vilniaus gimnazijoje mokėsi piešti pas dailininkus M. Podolinskį ir J. Rustemą.

1820 m. dalyvavo Vilniaus universitete surengtoje dailės parodoje.

Nuo 1822 m. studijavo Vilniaus universitete (Gamtos-matematikos fakultete, 1823–1826 m. – Literatūros ir laisvųjų mokslų fakultete).

Areštavus tėvą (1826) ir žuvus vyresniajam broliui Henrikui (1828) ūkininkavo Antanašės, Kriaunų (Rokiškio r.), Daugirdiškių ir Dembinos (Trakų r.) dvaruose.

Priklausė 1831 m. sukilimo komitetui. 1833 m. areštuotas ir nuteistas tremtimi iki mirties; žmonos giminėms įsikišus, amnestuotas.

1838 m. vėl areštuotas ir nuteistas mirti, vėliau bausmė pakeista tremtimi iki gyvenimo pabaigos (gyveno Vologdoje, Velikije Ustiuge).

Sesers Onos rūpesčiu 1852 m. jam buvo leista grįžti į Lietuvą. Apsistojo paveldėtame Antanašės dvare, daug laiko praleisdavo Vilniuje.

1858–1860 m. dalyvavo vadinamajame Lietuvos gubernijos komitete, rūpinosi panaikinti baudžiavą (buvo valstiečių tarpininkas).

Buvo Vilniaus archeologinės komisijos garbės narys, Senienų muziejaus rėmėjas, Vilniaus Labdarių draugijos (įsteigė prie jos Muzikos ir dainavimo kokyklą), Varšuvos ir Krokuvos dailės skatinimo draugijų narys, vienas Žemės ūkio ir Kredito draugijų įkūrėjų.

Tapė akvarele ir pastele, bet didžiąją kūrybos dalį sudaro piešiniai ir pagal juso atliktos litografijos.

Sukūrė portretų (I. Šidlovskio, iki 1838, sūnaus Izidoriaus, 1863), peizažų („Römerių namas Vologdoje“ 1839, „Dubysos krantai“), buitinių kompozicijų („Vaikų žaidimai žiemą“, „Römerių šeima“ 1829), iliustracijų (baladei „Smuklininkė Magda“ S. Muniuszkos muzikinių kūrinių rinkinyje „Lietuviškos dainos“).

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinė biblioteka Varšuvoje.