Aktorius, režisierius. Gimė 1905 m. lapkričio 17 d. Rygoje, mirė 1975 m. sausio 11 d. Vilniuje.

1930 m. baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą (A. Sutkaus mokinys).

1930–1932 m. Valstybės teatro, 1932–1935 ir 1939–1941 m. šio teatro Šiaulių, 1935–1939 m. Klaipėdos skyriaus, 1941–1966 m. Lietuvos akademinio dramos teatro (iki 1955 veikė įvairiais pavadinimais) aktorius.

1946–1949 m. dėstė šio teatro vaidybos studijoje, 1949–1951 ir 1954–1966 m. šio teatro vyriausiasis režisierius, 1954–1958 m. ir direktorius.

1962–1969 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje.

Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų; svarbiausi: Hertas (H. Heijermanso „Viltis“ 1936), Andželas (V. Hugo „Andželas“ 1939), Adomas (H. von Kleisto „Sukultas ąsotis“ 1941), Smirnovas, Lopachinas (A. Čechovo „Meška“, „Vyšnių sodas“), Tartiufas (Moliere'o „Tartiufas“, visi 1945), Zacharas, Bulyčiovas (M. Gorkio „Priešai“ 1946), Krečetas (O. Kornijčuko „Platonas Krečetas“ 1947), Tichonas (A. Ostrovskio „Audra“ 1950).

Vaidybai būdinga kuriamų personažų psichologinis sodrumas, raiški kalba, gestai ir mimika, plastiški judesiai.

Režisuotiems spektakliams pagal užsienio (W. Shakespeare'o „Hamletas“ 1959, H. Ibseno „Šmėklos“ 1961, M. Pagnolio „Topazas“ 1963, M. Gorkio „Dugne“ 1964, J. W. Goethe's „Faustas“ 1965) ir lietuvių (V. Krėvės „Skirgaila“ 1966, ir vaidino Skirgailą) klasikos kūrinius trūko raiškesnio konceptualumo, nuoseklesnės režisūros.

J. Rudzinsko spektakliai priskirtini buitinio realizmo krypčiai, juose pabrėžiama aktorių vaidyba, jų kuriamų personažų raiškūs charakteriai.