Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjas. Gimė 1621 m., mirė 1684 m. sausio 20 d. Varšuvoje.

Stepono Kristupo Paco sūnus.

Studijavo Krokuvos, Paduvos, Leideno universitete.

Tarnavo Prancūzijos, Ispanijos ir Olandijos kariuomenėje.

Nuo 1646 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavininkas, 1656 m. Lietuvos DIdžiosios Kunigaikštystės pakancleris, nuo 1658 m. kacleris.

Buvo Kauno, Pinsko, Astravos seniūnas, Alytaus ir Gardino ekonomijų administratorius.

Iš pradžių buvo Prancūzijos, nuo 1667 m. (po Andrusovo paliabų tarp Abiejų Tautų Respublikos), Austrijos politinės orientacijos, žavėjosi absoliutizmu, dėl to smulkioji bajorija ir kariuonenė jam buvo opoziciška.

Kovojo su Radvilomis, Sapiegomis.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įgaliotinis sudarant Olyvos sutartį (1660).

Jo pastangomis 1673 m. Varšuvos Seimas nutarė, kad kas trečia Abiejų Tautų Respublikos Seimo sesija vyjtų Gardine.

Rėmė Mykolo Kaributo Višniovieckio kandidatūrą į Abiejų Tautų Respublikos valdovus (išrinktas 1669), buvo Jono Sobieskio priešininkas.

Jo lėšomis pastatyta Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas (čia palaidotas), baigta statyti Jiezno bažnyčia ir rūmai prie miesto.

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (2010, t. 17, p. 204–205).