Tautodailinkas, knygnešys. Gimė 1860 m. Darbėnų apylinkėje, Telšių apskr., mirė 1945 m. vasario 13 d., Grūšlaukės k., Darbėnų vls., Kretingos apskr. Palaidotas Grūšlaukės kapinėse.
Paaugęs tarnavo samdiniu pas ūkininkus, 1881–1886 m. – Rusijos imperijos kariuomenėje.

Grįžęs ėmėsi paupario amato, vertėsi smulkiąja prekyba, slapta prekiavo draudžiama lietuviška spauda, kurią su broliu Pranciškumi gabendavo iš Mažosios Lietuvos, komplektavo iliustruotus leidinius. Platino religinio ir pasaulietinio turinio raižinius, pats juos raižė.

Mėgo drožinėti, meistrauti.

Vedęs apsigyveno Grūšlaukėje, kur pas liaudies meistrą Antaną Klanių-Klanevičių išmoko kryždirbystės paslapčių.
Pagal užsakymus Šiaurės vakarų Lietuvos kaimų pakelėse, kapinaitėse ir sodybose pastatė per 400 ornamentuotų medinių kryžių, koplytstulpių ir koplytėlių. Sukūrė apie 2000 medinių šventųjų skulptūrų, kurias dėjo į pastatytas koplytėles, taip pat pardavinėjo Kretingoje, Skuode, Plungėje, Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose atlaidų, turgų ir mugių metu. Taip pat drožė pasaulietinio turinio skulptūras (velnius, avinėlius ir pan.), tabokines, lazdas, žaislus.
Dalis jo kūrybinio palikimo saugoma Nacionaliniame, Kauno M. K. Čiurlionio dailės, Kretingos muziejuose.