Grafikas. Gimė 1783 m., mirė 1856 m. Minske.
1802–1808 m. studijavo tapybą Peterburgo dailės akademijoje (iš pradžių istorinės kompozicijos, vėliau – portreto klasėje) pas prof. Ignacijų Klauberą. 1810–1815 m. Vilniaus universitete, vadovaujamas Juozapo Saunderso (Joseph Saunders), mokėsi raižybos, ruošdamasis „istorinio žanro“ kūrybai.
1815 m. tapo piešimo mokytoju Vilniaus gimnazijoje. Jo piešimo pamokas lankė ir Julijus Slowackis (Juliusz Słowacki). 1818–1821 m. vadovavo universiteto Raižybos mokyklai. Nuo 1826 m. buvo piešimo mokytojas Minsko gimnazijoje, vėliau Mogiliave (Baltarusija).
M. Podolinskis raižė klasicistine maniera. Jo kūryboje įžiūrimi du skirtingi periodai – Peterburgo (ypač jaučiama prof. Ignacijaus Klaubero raižymo tecnika) ir Vilniaus (savarankiškesnis ir sudėtingesnis periodas). Dailininkas išraižė paveikslų reprodukcijas „Ermitažo galerijos“ („Galerie de l’Hermitage“, 1809) 2-am tomui: šiuose plieno raižiniuose naudojosi kontūriniu piešiniu. Tokiu pat kontūriniu piešiniu atliko keletą smulkiosios plastikos darbų – išraižė abi medalio ir monetos puses D. A. Rovinskio leidiniui „Medžiaga rusų ikonografijai“ (1810).
Vilniuje M. Podolinskis kūrė ir raižė peizažus („Podolės Kameneco vaizdai“ – 1820, „Kurilovieckio rūmai“), vinjetes, reprodukavo portretus, istorines bei religines kompozicijas, knygų iliustracijas (J. U. Niemcevičiaus „Zigmanto III valdymo istorija“, 1819).
1812 m. gavo apdovanojimą už vario raižinį pagal G. Lanfranko „Abelio mirtį“.
Daug laiko dalininkas skyrė portretui, reprodukavo įvairių tapytojų sukurtus atvaizdus. Raižydamas stengėsi išsaugoti autoriaus braižą, tačiau dažnai papildydavo portretą kokiomis detalėmis, tarsi pakomentuodamas jį.
Jo reprodukuoti portretai: J. Franko (1817, pagal Joną Rustemą (Jan Rustem); LDM), M. de San-Ursino (pagal Joną Damelį (Jan Damehl), J. Saunderso, G. E. Grodecko, L. Sapiegos, J. Niškovskio ir kt.
