Rusų realistinės literatūros ir dabartinės literatūrinės kalbos pradininkas.

Gimė bajorų šeimoje. 1811–1817 m. mokėsi Carskoje Selo (dab. Puškinas) licėjuje. Čia pradėjo rašyti eilėraščius (nuo 1814 m. juos spausdino žurnalas „Vestnik Evropy“, 1815 m. – „Rosijskij Muzeum“ ir „Syn Otečestva“), poemą „Ruslanas ir Liudmila“.

Tapo literatūrinio būrelio „Arzamas“ nariu.

Baigęs licėjų dirbo Užsienio reikalų kolegijoje, dalyvavo „Arzamaso“ susirinkimuose, Sankt Peterburge susipažino su būsimais dekabristais, parašė anoniminių politinių epigramų ir eilėraščių, smerkiančių savivalę, despotizmą ir baudžiavą. Už šiuos kūrinius 1820 m. iš Sankt Peterburgo perkeltas tarnauti į generolo majoro I. Inzovo kanceliariją Jekaterinoslave. I. Inzovui leidus A. Puškinas iki 1820 m. rudens keliavo po Kaukazą ir Krymą, vėliau grįžo tarnauti į I. Inzovo kanceliariją Kišiniove, tarnavo Novorosijsko generalgubernatoriaus kanceliarijoje Odesoje.

Keliavo po Moldaviją, lankėsi Kijeve, bendravo su dekabristais, A. Mickevičiumi. Atleistas iš tarnybos 1824–1826 m. gyveno tremtyje tėvų dvare Pskovo sr. Po dekabristų sukilimo numalšinimo naujasis caras Nikolajus I atšaukė A. Puškiną iš tremties ir pareiškę būsiąs poeto cenzoriumi.

Nuo 1826 m. gyveno Maskvoje, vėliau – Sankt Peterburge, kur jam buvo leidžiama dirbti istorijos archyve.

1830–1831 m. bendradarbiavo laikraštyje „Literaturnaja gazeta“. 1830 ir 1833 m. rudenį gyveno tėvo dvare Boldine, rinkdamas medžiagą apie Pugačiovo sukilimą keliavo po Pavolgį ir Uralą.

1836 m. pradėjo leisti žurnalą „Sovremenik“.

Žuvo priešų intrigų išprovokuotoje dvikovoje.

Kūriniai:

eiliuotas romanas „Eugenijus Oneginas“ (1823–1832);

poemos „Ruslanas ir Liudmila“ (1817–1820), „Kaukazo belaisvis“ (1820–1821), „Varinis raitelis“ (1833) ir kt.;

dramos kūriniai: „Borisas Godunovas“ (tragedija, 1825), „Šykštus riteris“ (1830), „Mocartas ir Saljeris“ (tragedija, 1830), „Akmeninis svečias“ (1830) ir kitos, proza: „Romanas laiškuose“ (1829),   „Mirusio Ivano Petrovičiaus Belkino apsakymai“ (1830) ir kt.; pasakos: „Pasaka apie popą ir jo darbininką Baldą“ (1830), „Pasaka apie lokę“ (1830–1831), „Pasaka apie carą Sultoną“ (1831), „Pasaka apie žveją ir žuvelę“ (1833) ir kt.

Į lietuvių kalbą A. Puškino kūryba pradėta versti XIX a. pabaigoje

(P. Arminas-Trupinėlis, S. Dagilis, P. Vaičaitis). XX a. pr. jo kūrinių išvertė K. Binkis, P. Cvirka, L. Gira, K. Snarskis, A. Venclova, XX a. pab. – A. Baltakis, V. Bložė, A. Churginas, V. Drazdauskas, K. Inčiūra, K. Kubilinskas, Just. Marcinkevičius ir kt.

Lietuvių scenoje pastatyta A. Puškino dramų ir jo kūrybos motyvais sukurtų operų.

Vilniuje, Markučiuose, nuo 1940 m. veikia Literatūrinis A. Puškino muziejus.