Dailininkas keramikas. Gimė 1912 m. rugsėjo 30 d. Šiauliuose, mirė 2000 m. rugsėjo 21 d. Kaune.

1937 m. baigė Kauno meno mokyklą, mokytojas Liudvikas Strolis, 1939 m. lankė J. Mikėno skulptūros studiją Kaune. 1941–1943 m. dirbo Kauno „Dailės“ kooperatyvo „Keramikos ateljė“, 1946–1982 m. Kauno „Dailės“ kombinate, iki 1962 m. meno vadovas, 1971–1982 m. keramikos mažojo tiražo gamybos vadovas.
Sukūrė animalistinių skulptūrėlių („Ožkų šeimyna“ 1939, „Kumeliukai žaidžia“ 1950, „Avinas“ 1970), dekoratyvinių lėkščių („Lietuvaitė“, „Žuvys“, abi 1975, „Liepsnelės“ 1977), indų („Kraitelė svečiams“ 1963, „Kavos servizas“ 1971), nutapė peizažų. XX a. 9  deš. kūrė keraminę plastiką, daugiausia spiralės formos dekoratyvines vazas („Dviguba spiralė“ 1981, „Spiralės plastika“ 1982, „Spiralė“ 1989).

Kūrybai būdingos apibendrintos formos, klasikinės proporcijos, puošyba poglazūriniais ir antglazūriniais piešiniais, dažniausiai figūrinėmis kompozicijomis, faunos ir floros motyvais. Ryški secesijos įtaka – asimetriškų formų, raiškių siluetų ąsotėliai, paukščių siluetus primenančios vazos.

Sukonstravo elektrines žiedimo stakles, retušavimo ir šlifavimo prietaisus, sukūrė reljefinės ir gilinto kontūro klišės odos technologijas. Masinei gamybai sukūrė odos dirbinių – albumų, papuošalų dėžučių, aprangos priedų etalonų, kuriuos dekoravo animalistiniais, antropomorfiniais, urbanistiniais ir tautodailės motyvais.

Nuo 1936 m. dalyvavo parodose; individualios parodos surengtos Kaune – 1962, 1967, 1982, 1992, 1999 m., Vilniuje – 1997 m.

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus.
Įvertinimas:

1936 m. Žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune – I laipsnio pagyrimo diplomas.
1937 m. Paryžiaus pasaulinė paroda – aukso medalis.