Vyskupas, vienuolis. Gimė 1861 m. rugsėjo 30 d. Giršinuose (Skuodo r.), mirė 1945 m. gegužės 30 d. Marijampolėje, palaidotas Kaune.

Marijonas (1926).

Mokėsi Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune, 1886 m. baigė Dvasinę katalikišką akademiją Sankt Peterburge; 1886–1888 ir 1893–1910 m. jos profesorius.

1888Ż892 m. Samaros vokiečių katalikų parapijos klebonas. Nuo 1910 m. Mogiliavo kapitulos kanauninkas ir konsistorijos asecorius.

Gynė lietuvių ir latvių kalbų vartojimą bažnyčiose.

Nuo 1911 m. Lietuvių mokslo draugijos narys.

1914 m. paskirtas Žemaičių vyskupijos vyskupu.

Rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu, protestavo prieš vokiečių okupantų valdžios vykdomą krašto plėšimą.

1918 m. dalyvavo derybose su Vokietijos karine ir civiline valdžia dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo.

Šventino (1918) pirmųjų Lietuvos kariuomenės pulkų vėliavas.

Dalyvavo Steigiamojo Seimo atidaryme (1920). Pritarė žemės reformai (1920–1922).

Steigiant Lietuvos bažnytinę provinciją 1926 m. pasiprašė atleidžiamas nuo vyskupijos valdymo, buvo pakeltas tituliniu Skitapolio arkivyskupu. Antrojo pasaulinio karo metais priklausė Savitarpinės pagalbos organizacijos Vyriausiajam komitetui.

Bendradarbiavo (kartais slapyvardžiu Karys) katalikiškuose žurnaluose „Draugija“, „Vadovas“, „Tiesos kelias“, „Sargyba“.

Parašė atsiminimų (2005 rankraščiai buvo rengiami spaudai).