Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, karo lakūnas. Gimė 1912 m. rugpjūčio 17 d. Jokūbaičiuose, mirė 1947 m. balandžio 9 d. Antegluonyje (Tauragės r.).

1935 m. baigė Karo mokyklą, 1937 m. – Karo aviacijos mokyklą.

Tarnavo karo aviacijoje. SSRS 1940 m. birželį okupavus Lietuvą nuo 1940 m. spalio buvo SSRS kariuomenės 29 šaulių teritorinio korpuso atskirosios aviacijos eskadrilės lakūnas.

1941 m. birželį kilus SSRS–Vokietijos karui su SSRS kariuomene nepasitraukė, ragino kitus lakūnus likti Lietuvoje. Vokiečių internuotas; iki 1941 m. spalio kalintas karo belaisvių stovyklose. Grįžęs dirbo Subačiaus kooperatyvo pirmininku.

Įstojo į Lietuvos laisvės armiją.

Artėjant frontui nuo 1944 m. dirbo tėvų ūkyje. 1945 m. su broliu Antnau suimtas, vežant į Raseinių MGB būstinę brolis buvo nušautas, J. Kasperavičius bėgo, buvo sužeistas.
 Iš Biliūnų (prie Girkalnio) karo lauko ligoninės išlaisvintas J. Čeponio vadovaujamų partizanų. Pasveikęs įstojo į Pavidaujo partizanų būrį, tapo Lydžio rinktinės štabo operatyvinio skyriaus viršininku.

1945 m. liepą į Sibirą buvo ištremti tėvai.

1946 m. rugsėjį įkūrus Jungtinę Kęstučio apygardą paskirtas jos vadu.

Lietuvos partizanų vadų suvažiavimui 1947 m. sausį parašė kalbą, kurioje pabrėžė būtinybę atkurti vieningą pogrindį, jo siūlymu partizanus oficialiai imta vadinti laisvės kovotojais.

Išdavus Jungtinės Kęstučio apygardos štabavietę miške ant Egluonos upelio (J. Juknos sodyboje prie Batakių) ir ją apsupus NKVD kariuomenei, su adjutantu A. Biliūnu (slap. Džiugas) bunkeryje atsišaudė, sudeginę dokumentus susiprogdino.

Biografiją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro duomenų klasifikavimo specialistė Jurgita Komarovskytė.