Kompozitorius, pedagogas. Gimė 1926 m. sausio 31 d. Tirkšliuose (Mažeikių r.), mirė 2009 m. gruodžio 10 d. Vilniuje.

Boleslovo Klovos brolis.

1946–1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje. 1951 m. baigė Lietuvos konservatoriją (A. Račiūno kompozicijos klasę). 1950–1954 m. dėstė Kauno J. gruodžio muzikos mokykloje, 1954–1994 m. Lietuvos muzikos akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija); profesorius (1982).

Parašė 6 operas („Pilėnai“, „Vaiva“, „Duktė“, „Du kalavijai“, „Amerikoniškoji tragedija“, „Ave vita“), kuriomis pratęsė ir reikšmingai praturtino tautinės operos raidą. Jau pirmąja opera „Pilėnai“ jis parodė ryškų melodisto talentą, kūrybinę brandą, pasiekė didelio populiarumo, buvo įvardytas lietuvių operos klasiku.
Nemažą kūrybos dalį sudaro harmonizuotos bei išplėtotos liaudies dainos, jų yra apie 100.
Dalį kamerinės instrumentinės V. Klovos muzikos sudaro pjesės, rašytos pedagoginiais tikslais, skirtos vaikams ir jaunimui. Nemažai vokalinių bei instrumentinių kūrinėlių kompozitorius sukomponavo liaudies dainų ir šokių ansambliui „Lietuva“, liaudies instrumentams bei dainininkams. „Lietuvos” ansamblyje V. Klovos kūriniai pradėjo skambėti 1954 m. „Amžių vėjų” programoje (1965 m.) skambėjo vienuolika V. Klovos kūrinių. Dauguma jų liko ansamblio „aukso fonde”, buvo įtraukti į dainų šventes. V. Klovos muzika skamba ansamblio šokiuose „Trijula“, „Sesylio“, „Muštinis“, „Kuskinėlis“.

Kūryboje tęsiamos klasicizmo ir romantizmo tradicijos.