Rašytoja, vertėja, visuomenės veikėja. Gimė 1910 m. kovo 14 d. Kijeve, mirė 2003 m. kovo 14 d. Vilniuje. K. Korsako žmona, I. Korsakaitės motina. 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė humanitarinius mokslus. 1938–1940 m. ir 1941–1943 m. mokytojavo. 1940–1941 m. dirbo Kauno radiofone, 1944–1945 m. Lietuvos radijo komitete. Apsakymų rinkinyje „Gimtajame mieste“ (1949) vyrauja klasinis politinis žmogaus traktavimas. Apysakoje „Gyveniman išėjus“ (1955), apsakymų rinkinyje „Neapšviestoji mėnulio pusė“ (1969) vaizduojamos inteligentų psichologinių išgyvenimų kolizijos. Romane „Laikinoji sostinė“ (1961) aprašyta XX a. ketvirtojo dešimtmečio studentijos idėjinė diferenciacija, pagrindinės herojės kelias į marksistiškai galvojančių inteligentų gretas. Apysakoje „Išpažintis po penkiasdešimties metų“ (1979) vaizduojamas vienos gimnazijos abiturientų susitikimas, būdingas vaizdo plastiškumas, pasakojimo emocingumas.
Memuarinėse knygose „Susitikimai“ (1977), „Veidai ir likimai“ (1982), „Sugrįžusi praeitis“ (1985) atsiskleidžia Petras Cvirka, Vincas Krėvė, Salomėja Nėris, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga ir kiti rašytojai. Knygoje „Namas, kuriame gyvenome“ (1991) sukurtas Kosto Korsako portretas, atskleidžiama istorinio ir kultūrinio gyvenimo detalių. Parašė knygų vaikams.

Jos kūrinių išversta į gruzinų, kinų, rusų, ukrainiečių ir kitas kalbas.
Pirmieji vertimai pasirodė spaudoje 1932 m. Išvertė S. Žeromskio romaną „Ištikimoji upė“ (1936), A. Gailito novelių romaną „Tomas Nipernadis“ (1938). Tarp jos verstų autorių Antonas Čechovas, Ilja Erenburgas, Maksimas Gorkis, Michailas Šolochovas, Aleksejus Tolstojus ir kti.

Apdovanojimai:

1970 m. Lietuvos SSR nusipelniusios kultūros veikėjos vardas.