Grafikas, skulptorius, vitražistas, pedagogas. Gimė 1907 m. kovo 16 d. Ūdrijoje (Alytaus r.), mirė 1997 m. gruodžio 4 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

JAV nacionalinės mokslo akademijos narys (1971). Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1996).

1923–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje (pas A. Galdiką, A. Varną), 1931–1934 m. – Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje, 1935 m. – Boulle'io mokykloje (abi Paryžiuje).

1935–1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje. 1936–1941 m. Lietuvos paminklų apsaugos inspekcijos konservatorius, vėliau viršininkas. 1941–1944 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktorius ir dėstytojas.

1944 m. pasitrakė į Vokietiją. 1946 m. įkūrė Dailės ir amatų okyklą Freiburge, iki 1949 m. buvo jos direktorius ir dėstytojas, 1950–1951 m. dėstė Dailės ir architektūros mokykloje Mainze.

1951 m. atvyko į JAV. Niujorke 1952–1956 m. dėstė Catan-Rose meno institute, 1957–1973 m. Fordhamo universitete.

1955 m. įsteigė M. K. Jonyno ir D. Shepherdo bažnytinio meno studiją.

Kūrė estampus, iliustravo knygų (K. Donelaičio „Metai“, K. Borutos „Mediniai stebuklai“), nupiešė plakatų, ekslibrisų, pašto ženklų, nuliejo akvarelių.

Nuo 1951 m. kūrė dekoratyvines skulptūras, vitražus, mozaikas, projektavo baldus.

Grafikos kūriniams būdinga meistriška, raiški raižysena, linijų ritmika, skulptūroms, vitražams – išradinga, ritmiška kompozicija, apibendrintos, konstruktyvios formos.

Nuo 1930 m. dalyvavo dalyvavo parodose Lietuvoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAv ir kitur.

Menininko kūrinių turi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Olandijos, JAV muziejai.