Dainininkė (mecosopranas). Gimė 1901 m. sausio 22 d. Subačiuje (Kupiškio r.), mirė 1997 m. gegužės 18 d. Santa Barbaroje, 1997 m. rugpjūčio 15 d. perlaidota Kaune.
D. Zauniaus žmona.
1915 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Lietuvoje pasitraukė į Voronežą, lankė muzikos mokyklą, kur dainuoti mokė latvių solistė Elza Zubitė, dalyvavo lietuvių pabėgėlių renginiuose. 1918 m. grįžusi į Lietuvą baigė mokytojų kursus, mokytojavo, dirbo Žemės ūkio ministerijoje Kaune, įstojo į Kauno muzikos mokyklos fortepijono klasę, vaidino, dainavo „Vilkolakio“ spektakliuose. 1919 m. dainavo Vaidilutės partiją – M. Petrausko operoje „Birutė“.
1920–1923 m. dainavimo mokėsi Berlyno aukštojoje muzikos mokykloje pas A. Fišerį ir privačiai pas O. Marini. 1923–1925 m. studijavo Romoje pas E. Feiringą, 1926 m. ir 1928 m. tobulinosi Milane pas M. Samarką ir V. Belecą.
1925–1944 m. Valstybės teatro solistė. Sukūrė 47 vaidmenis. Jos Karmen – vienas ryškiausių Lietuvos teatro istorijoje.
Dainavo Buenos Airių teatro „Colon“, Prahos „Narodni Divadlo“, Talino „Estonia“, Rygos nacionalinėje operoje, Paryžiaus „Opéra Comique“ ir kituose teatruose. Kaip kamerinė dainininkė koncertavo Berlyne, Varšuvoje, Vienoje, Maskvoje, Londone, Kopenhagoje.
Atgaivino ir įtvirtino Lietuvoje kamerinio vokalinio koncerto tradiciją. Repertuarą sudarė klasikų ir XX a. kompozitorių kūriniai. Surengė lietuvių kompozitorių ir liaudies dainų koncertų su paaiškinimais Lietuvoje, 1925 m. Romoje, 1931 m. Stokholme, 1934 m. Paryžiuje.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1948 m. gyveno JAV. Koncertavo Čikagoje, Toronte, skaitė paskaitas apie lietuvių liaudies dainas, dalyvavo visuomeninėje veikloje.
