Religinės literatūros rengėjas, kunigas, dramaturgas, kultūros veikėjas. Mokėsi Seirijų pradinėje mokykloje, vėliau – Marijampolės gimnazijoje. Ją baigęs, bandė stoti į Seinų kunigų seminariją. Nepavykus, išlaikė egzaminus į Plocko (Lenkija) kunigų seminariją ir ją 1892 m. sėkmingai baigė. Buvo paskirtas Plonsko parapijos vikaru. Dirbti jam sekėsi, todėl vyskupas paskyrė jį Skempės mokytojų seminarijos kapelionu. J. Židanavičius dažnai lankė gimtuosius Seirijus, Seirijų bažnyčiai padovanojo paveikslą. Jo pastangomis bažnyčios bokšte įrengtas laikrodis. Paties prašymu, buvo perkeltas į Seinų parapiją. Negavęs leidimo persikelti į Lietuvą, išvyko į JAV, kur dirbo naujai organizuojamos Amsterdamo NY parapijos klebonu. 1904 m.  parapijoje įsigijo du namus. Viename jų įrengė kleboniją, o kitą nugriovė ir jo vietoje 1908 m. pastatė Šv. Kazimiero bažnyčią, įsteigė ir pradžios mokyklą lietuvių vaikams. 1906 m. nupirko 20 ha žemės sklypą, kurio didesnę dalį paskyrė lietuvių kapinėms, o likusi dalis teko ūkiui ir renginiams. Kun. J. Židanavičius buvo didelis patriotas, kartu su pusbroliu A. Žmuidzinavičiumi mokė lietuvių darbininkus ir nuolat rūpinosi lietuvių tautiniu sąmoningumu, taip pat ir parapijiečių socialinės padėties gerinimu: rėmė besimokančius jaunuolius, įvairias kultūrines organizacijas, savo lėšomis leido knygas. Jis buvo plačiai žinomas ir JAV, ir Lietuvoje. J. Židanavičius gan dažnai atvykdavo į Lietuvą ir dalyvaudavo įvairiuose religiniuose ir tautiniuose renginiuose.

J. Židanavičius parašė daugiau nei 30 scenos veikalų, sukūrė daug giesmių su melodijomis ir nuo 1932 m. išleido keturias „Naujo giesmynėlio“ knygas. Daug įvairaus turinio jo darbų liko rankraščiuose.  

Biografiją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras administratorė Viktorija Jonkutė.