Gydytoja stomatologė, visuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos veikėja. Mokėsi Mintaujos mergaičių gimnazijoje ir Vilniuje.

Varšuvoje ir Paryžiaus Aukštojoje stomatologijos mokykloje studijavo odontologiją. Nuo 1907 m. pradžios turėjo stomatologijos kabinetą Vilniuje, o po Pirmojo pasaulinio karo iki mirties – Kaune. Kurį laiką dirbo Lietuvos universiteto Medicinos fakultete, odontologijos klinikoje. Besimokydama Vilniuje, gynė lietuviškas organizacijas nuo lenkų puolimų, talkininkavo broliui Vladui platinant slaptąją spaudą. 1905–1906 m. Paryžiuje išrinkta lietuvių draugijos „Lithuania“ pirmininke. Nuo 1906 m. vasaros kartu su taip pat stomatologe Sofija Gimbutaite Vilniuje kėlė į viešumą lietuvių meno problemas. Nuo 1907 m. sausio 9 d. įvykusios Pirmosios Lietuvių dailės parodos Vilniuje aktyviai dalyvavo rengiant visas parodas, globodavo į Vilnių atvykstančius dailininkus. 1907 m. dalyvavo Steigiamajame Lietuvių dailės draugijos susirinkime Vilniuje, buvo daugelio draugijų valdybos narė. Priklausė „Motinos ir vaiko“ draugijai. Nuo 1930 m. dirbo Šaulių moterų centro organizacinėje komisijoje, buvo tarybos narė. Nuo 1933 m. – Šaulių moterų centro pirmininkė, 1935–1936 m. – Šaulių moterų vadė.