Amerikiečių rašytojas, laikomas vienu iš svarbiausių XX a. Amerikos dramaturgų. Yra pelnęs bene visus aukščiausiuosius Amerikos teatro apdovanojimus, tokius kaip „Tony“, Pulitzerio premija, Prezidentinis laisvės medalis ir kt. Daug pagal jo dramas pastatytų spektaklių yra tapę Amerikos dramaturgijos klasika. Nemažai žinomiausių savo dramos veikalų autorius yra pritaikęs ir kinui. T. Williamsas taip pat yra parašęs apsakymų, novelių, poezijos kūrinių, scenarijų kino filmams, atsiminimų ir kt.

Tikrasis autoriaus vardas – Thomas Lanier (Tomas Lanieris), tačiau ėmęs garsėti kaip dramaturgas, jis pasivadino ir literatūros istorijoje įsitvirtino kaip Tennessee Williams (Tenesis Viljamsas). 

Vaikystėje sunkiai sirgęs, T. Williamsas nuo mažens buvo jautrios ir meniškos sielos, silpnesnės sveikatos, dėl to kėlė griežto ir despotiško tėvo pyktį ir nepasitenkinimą. 

Rašyti T. Williamsas pradėjo dar besimokydamas mokykloje, keli trumpi kūrinėliai buvo išspausdinti laikraščiuose. 1929–1931 m. Misūrio universitete Kolumbijoje jis studijavo žurnalistiką, tačiau studijos nepatiko ir mokslus metė. Tuomet įstojo į Virdžinijos karo instituto įkurtą „Alpha Tau Omega“ broliją, tačiau joje nepritapo. Išstojus iš jos, tėvo buvo įdarbintas tarptautinėje batų kompanijoje. Toks darbas Tenesį Viljamsą labai sekino. Tuo laikotarpiu jis ėmė labai daug rašyti – naktimis po darbo, savaitgaliais. 1936 m. studijavo Vašingtono universitete. 1938 m. baigė Ajovos universitetą. Maždaug tuo metu jis suvokė, kad jo tikrasis pašaukimas – dramaturgija. Produktyviausias, didžiausios kūrybinės sėkmės, visuotinio pripažinimo laikotarpis – 5–6 dešimtmečiai. Tuo metu pagal jo kūrinius buvo statomi spektakliai Brodvėjuje, Niujorke, kūryba įvertinta prestižiškiausiais apdovanojimais. Vėliau įvyko Tenesio Viljamso kūrybos nuosmukis, kurį lėmė netektys, asmeninės problemos (mirė ilgametis mylimasis Frankas Merlo, jis pats vis labiau klimpo į alkoholizmą, narkotikus). Buvusio populiarumo ir kūrybinės sėkmės Tenesis Viljamsas daugiau nebepasiekė, nors rašymo neapleido visą gyvenimą, iki pat mirties 1983 metais.

Svarbiausi dramaturgo kūriniai, pelnę jam pasaulinę šlovę: itin biografiškas „The Glass Menagerie“ (1944), „A Streetcar Named Desire“ (1947), „Summer and Smoke“ (1948), „The Rose Tattoo“ (1951), „Camino Real“ (1953), „Cat on a Hot Tin Roof“ (1955), „Orpheus Descending“ (1957), „Suddenly, Last Summer“ (1958), „Sweet Bird of Youth“ (1959), „Period of Adjustment“ (1960), „The Night of the Iguana“ (1961) ir kt.