Povilas Višinskis

Vardas Povilas
Pavardė Višinskis
Slapyvardis A. – s; Blinda; P – V; P. A.; Apaštalas; P. Šiaulietis
Profesija rašytojas, režisierius, politologas, spaudos darbuotojas
Gimimo data 1875-06-28

Išsami biografija

Lietuvių rašytojas, spaudos darbuotojas, režisierius, lietuvybės propaguotojas, politinis veikėjas, mokytojas.

Gimė 1875 m. Ušnėnų k. (Kelmės r.), valstiečių šeimoje. 1886 m. įstojo į Šiaulių gimnaziją. Atsisakęs tapti kunigu, neteko tėvų paramos ir nuo 1891 m. mokslus tęsė savarankiškai – skurdžiai gyveno iš privačių pamokų. Baigęs gimnaziją, 1894–1898 m. studijavo Petrapilio universiteto Gamtos fakultete. Studijų metais dalyvavo Lietuvių studentų draugijos, tuo metu turėjusios apie 40 narių, veikloje, rašė laikraščiuose „Ūkininkas“  ir „Varpas“. 1894–1898 m. buvo Petrapilio LSDP grupės narys. 1896 m. laimėjęs konkursą, parašė žemaičių antropologinę charakteristiką (dalis išspausdinta 1935 m. „Mūsų Tautosakos“ istorijos knygoje, visa – 1964 m. „Raštuose“). Susirgęs džiova, 1896 m. ir 1898 m. gyveno ir gydėsi Jaltoje. 1897 m. Užvenčio apylinkėse rinko tautosaką ir kaimo žmones mokė rašto. 1898 m. Šiauliuose sušaukė Lietuvių studentų konferenciją, skirtą „Varpo“ ir „Ūkininko“ reikalams aptarti. 1899 m. Palangoje režisavo spektaklį „Amerika pirtyje“. Po V. Kudirkos mirties redagavo „Varpą“ ir „Ūkininką“. 1900 m. rinko etnografinius daiktus Paryžiaus parodai. 1902 m. pirmininkavo varpininkų suvažiavimui Zubovų dvare Aleksandrijoje. Buvo vienas iš Lietuvos demokratų partijos kūrėjų, jo publikacija „Credo“, 1901 m. išspausdinta „Varpe“, tapo partijos programos pagrindu.

1904 m. persikėlė į Vilnių ir P. Vileišio įsteigtose „Vilniaus žiniose“ redagavo literatūros skyrių. Kartu su kitais šviesuoliais įsteigė „Šviesos“ bendrovę lietuviškoms knygoms leisti. 1905 m. Maskvoje vykusiame kadetų suvažiavime atstovavo Vilniaus gubernijai. 1905 m. Vilniuje vietoje Tilžėje leisto „Ūkininko“ įsteigė „Lietuvos ūkininką“, pats redagavo pirmus du numerius.

1905 m. vedė Juzefą Mikuckaitę. Didžiajame Vilniaus seime dėl ligos nedalyvavo.

1906 m. draugai surinko lėšų, kad galėtų pasigydyti Morano kurorte Šveicarijoje, bet pakeliui peršalęs susirgo greitąja džiova ir mirė Berlyne.
P. Višinskis literatūrinės kūrybos mokė Žemaitę, Šatrijos Raganą ir Lazdynų Pelėdą.

 

 

Šaltiniai

Vikipedija, laisvoji enciklopedija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Povilas_Vi%C5%A1inskis (žiūrėta 2013 01 15).