Grafikas, tapytojas, scenografas, pedagogas. Gimė 1930 m. rugpjūčio 24 d. Telšiuose, mirė 2004 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje.

Sigutės Valiuvienės vyras, Sauliaus Valiaus ir Eglės Valiūtės tėvas.
1950–1956 m. studijavo grafiką Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1965–1971 m. dirbo dėstytoju Lietuvos dailės instituto Pedagogikos katedroje.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1960 m.
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1978 m.), LSSR valstybinės premijos (1982 m.) ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (1996 m.) laureatas.
Paskelbė straipsnių dailės, knygų iliustravimo klausimais.
Iliustravo knygų (Maironio „Poezija“, 1962 m.; „Pavasario balsai“, 1976 m.; Just. Marcinkevičiaus „Donelaitis“, 1964 m.; „Mindaugas“, 1968 m.; „Mažvydas“, 1977 m.; J. Degutytės „Prieblandų sodai“, 1974 m.; „Tylos valandos“, 1978 m.; „Tarp saulės ir netekties“, 1980 m.; „Lietuviškos pasakos“, 1974 m.), sukūrė estampų (ciklai „1863‑ji metai Lietuvoje“, 1963–1965 m.; „Planeta“, 1964–1968 m.; „Muzikinės temos“, 1968–1969 m.; „Vilniaus architektūra“, 1971–1977 m.), tapybos kūrinių (ciklas „Lietuvių liaudies meno motyvais“, 1980–1991 m.; „Juodoji pieta“, 1991 m.), grafikos ir tapybos ciklą „Kultūros ekologija“ (1994 m.), taip pat sienų tapybos darbų (Medžiotojų užeigoje Kaune, 1974 m.; Vilniaus universiteto lituanistikos skaitykloje, 1980 m.). Apipavidalino spektaklių (K. Sajos „Oratorius. Maniakas. Pranašas Jona“ Lietuvos akademiniame dramos teatre, 1967 m.). Kūriniai metaforiški, filosofiški, būdinga tapybos ir grafikos raiškos priemonių sintezė. Tapyba apibendrintų monumentalių formų, ekspresyvi, grafika kameriškesnė, lyriškesnė, joje ryšku muzikinis pradas.
Nuo 1956 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje.
Sukurtas dokumentinis filmas „Dailininkas Vytautas Valius“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius, 1997 m.).