Vienas lietuvių raštijos pradininkų, kunigas, vertėjas, knygų autorius, humanistas.

Spėjama, mokėsi viename Vakarų Europos universitetų.

1570–1572 m. Krakių klebonas, nuo 1572 m. Žemaičių kapitulos kanauninkas, 1585–1592 m. oficiolas. Nuo 1592 m. kunigas Betygaloje. 1609–1610 m. Žemaičių vyskupijos administratorius.

Mokėjo keletą kalbų, turėjo nemažą biblioteką. Skelbė kontrreformacijos ir renesansinio humanizmo idėjas.

Iš lenkų k. išvertė J. Ledesmos katekizmą („Katechizmas, arba Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus“, 1595), parašė jo pratarmę. Tai pirmoji išlikusi lietuviška knyga, išleista LDK teritorijoje. 

Svarbiausias M. Daukšos darbas – J. Wujeko mažosios postilės vertimas „Postila Catholica“ (1599, Vilniuje). Postilėje išspausdinta „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, parašyta lenkų k. Joje reiškiama naujųjų laikų tautos valstybinio ir kultūrinio suverenumo samprata, aukštinama gimtoji kalba.

M. Daukšos raštai pasižymi žodinga kalba, naujadarais, vaizdingu stiliumi; jie turėjo įtakos lietuvių rašomosios kalbos raidai.