1920–1925 m. studijavo Aukštosiose dailės ir technikos dirbtuvėse Maskvoje.

1928–1963 m. dėstė dailės institutuose Maskvoje. Įkūrė molbertininkų draugiją (1925).

Nuo 1947 m. SSRS dailės akademijos narys.

Nutapė figūrinių kompozicijų („Petrogrado gynimas“ 1928, replika 1964, „Motina“ 1932, „Būsimieji lakūnai“ 1938, „Sevastopolio gynyba“ 1942, „Estafetė“ 1947, „Prie jūros“ 1956–1957), portretų, peizažų, sukūrė mozaikų (V. Majakovskio, 1938–1939, Novokuznecko, 1943, metro stotyse Maskvoje, Maskvos universitete, 1951–1953), pano SSRS paviljonui Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1937), estampų.

Kūrybai būdinga aktuali tematika, herojinė romantika, kasdienybės poetizavimas, fiziškai ir dvasiškai tvirto žmogaus propagavimas. Tapyba plastiška, plokštuminė, lakoniška, ekspresyvi, monumentali.