1937 m. baigė Panevėžio vidurinę amatų mokyklą, vėliau mokėsi Kėdainių kultūros ir technikos geodezijos mokyklos Statybos skyriuje, dirbo statybininku, organizavo statybos darbus Kelmėje, „Lino“ fabrike, Klaipėdoje.

Nuo 1957 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1957 m. dalyvavo parodose.

Sukūrė portretų, figūrinių kompozicijų, dekoratyvinių skulptūrų, antkapinių paminklų daugiausia iš akmens. Ankstyvojoje kūryboje dominavo realistinė plastika („Pergalė“, „Tankistai“, 1951 m. , vėliau sunaikintos; Nikolajaus Gogolio biustas, 1953 m., diplominis darbas; „Kovotojai už tarybų valdžią Lietuvoje“, 1960). Vėlesni kūriniai monumentalūs, apibendrintų formų, plastika tęsia lietuvių neoklasicistinės skulptūros tradiciją, juose gvildenama Lietuvos istorijos tema („1863 metų sukilėliai“, 1957, Šiauliuose, Sukilėlių kalnelyje). 1963 m. sukūrė skulptūrinę grupę Kauno IX forte (1966 m. apdovanota aukso medaliu parodoje Maskvoje). Kompozicijose dominavo alegorinis moters paveikslas („Lietuvaitė“, 1961, Antaviliuose; „Prie šaltinio“, 1964, Druskininkai; „Laisvės daina“, 1974, Panevėžyje; „Baltijos aušra“, 1990, Palanga).

Restauravo K. Sklėriaus skulptūrinę kompoziciją Lietuvos banko rūmuose Kaune, V. Grybo sukurtus S. Daukanto ir M. Valančiaus bareljefus Kauno „Saulės“ vidurinėje mokykloje (1968). Išdrožė Nukryžiuotojo skulptūrą Šv. Mikalojaus bažnyčiai (vėliau perkelta į Palaimintojo J. Matulaičio bažnyčią Vilniuje).

Kūrinių yra Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.

Lietuvių.