Dailininkas (tapytojas, grafikas). Gimė 1911 m. gegužės 2 d. Kaune, mirė 1944 m. ten pat (?).
Per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais buvo pasitraukęs į Rusiją. 1920 m. grįžo į Lietuvą.
1932 m. baigė Kauno meno mokyklos Grafikos studiją.

Nuo 1933 m. dalyvavo parodose. Per Antrąjį pasaulinį karą kalintas Kauno gete (žūties aplinkybės nežinomos).
Sukūrė (medžio raižinio, linoraižinio technika) knygų iliustracijų (Z. Margolino satyrai „Pasaka apie žvejį ir auksinę žuvelę“ – 1937, jidiš k.), estampų: peizažų („Senamiestis“ – 1932, „Gatvelė naktį“ – 1939), buitinių kompozicijų („Prie ligonio“ – 1933).
Žymiausi kūriniai – Vytauto Didžiojo universiteto profesorių (ciklas „12 iš universiteto“, 1935–1937, LDM) ir kitų Lietuvos kultūros veikėjų portretai. Išliko tik keli tapybos darbai.

Lietuvos dailės muziejuje saugoma  „Žydas sinagogoje“ (1933), „Vilniaus senamiestis“ (1938).
Kūriniai dramatinės įtampos, turi ekspresionizmo bruožų.

 

Biografiją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro duomenų klasifikavimo specialistė Jurgita Komarovskytė.

Žydų, lietuvių.