Valentinas Bakfarkas
Gimimo vieta | Brašovas, Rumunija |
Mirties data | 1576 m. |
Vardas | Valentinas |
Pavardė | Bakfarkas |
Vardas originalo kalba | Valentin |
Pavardė originalo kalba | Bakfarkh; Bacfarc; Bakfark; Bekwark |
Profesija | muzikas, kompozitorius |
Gimimo data | 1506 m. arba 1507 m. |
Išsami biografija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vengrijos liutnininkas, kompozitorius, rinkinių liutniai sudarytojas. Gimė 1506 (1507?) m. Brašove, Rumunija, mirė 1576 m. Paduvoje, Italija.
Mokėsi Budoje. Apie 1540 m. tarnavo Vengrijos karaliaus Janošo Zapojajo rūmuose. 1549–1566 m. gyveno Vilniuje, buvo Žygimanto Augusto rūmų liutnininkas. 1551 m. iš Vilniaus buvo išvykęs į Vakarų Europą ieškoti savo kūriniams leidėjo.
Pjesių rinkinys liutniai „Intabulatura“ buvo išleistas 1552 m. Lione, antrasis rinkinys „Harmoniarum musicarum“ – 1565 m. Krokuvoje.
Dalis kūrinių buvo išspausdinta Vakarų Europoje išleistuose rinkiniuose.
Gyvendamas Vilniuje palaikė ryšius su Prūsijos kunigaikščiu Albrechtu Bradenburgiečiu (išliko laiškų nuorašų). 1566 m. buvo įtartas šnipinėjimu kitos valstybės naudai ir išvytas iš Vilniaus.
1566–1568 m. buvo Austrijos karaliaus rūmų Vienoje liutnininkas. Garsėjo kaip liutnininkas virtuozas.
Kūryboje vyrauja Nyderlandų mokyklos kompozitorių vokalinių kūrinių intabulatūros, kuriose gana griežtai laikomasi pirminio muzikinio teksto. Iš originalios kūrybos išlikę ričerkarai ir fantazijos. Kūriniai sukurti imitacine technika, polifonizuota daugiatemio audinio. Jų formos sudarymo principai panašūs į vėlyvojo moteto, kanconos, madrigalo architektoniką.
Šaltiniai
Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, t. 2. |