Eduardas Juozas Balčytis

Vardas Eduardas Juozas
Pavardė Balčytis
Profesija pedagogas, muzikologas
Gimimo data 1937-08-29

Išsami biografija

Bronislovo Balčyčio brolis.

Baigęs Švėkšnos vidurinės mokyklos devynias klases, 1954–1958 m. mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje (dėst. V. Laurinavičienės valtornos klasė). Mokydamasis grojo mokyklos simfoniniame orkestre (dalyvavo P. Čaikovskio „Eugenijaus Onegino“ ir Dž. Verdžio „Traviatos“ operų pastatymuose), grojo miesto parko pučiamųjų orkestre, pats vadovavo statybos tresto pučiamųjų orkestrui.

1962 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (muzikos mokytojo specialybę).

Nuo 1962 m. pradėjo dėstyti Šiaulių universitete, nuo 1971 (su pertraukomis) Muzikos katedros vedėjas; profesorius (1991).

E. Balčyčio pastangomis, 1971 m. Šiauliuose įkurta pirmoji Lietuvoje sustiprinto muzikinio ugdymo mokykla (tai pagarsėjusi 12-oji miesto vidurinė mokykla). Ji paskatino tokias mokyklas kurtis ir kituose Lietuvos miestuose bei rajonuose.

Sukūrė muzikinio ugdymo sistemą Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose.

Parašė daugiau kaip 20 muzikos vadovėlių, daugiau kaip 10 metodinių knygų mokytojams, muzikos ugdymo programų, kitų mokymo priemonių.

Pedagogas buvo Lietuvos muzikų draugijos, Lietuvos kompozitorių sąjungos, Muzikos mokytojų asociacijos, Lietuvos muzikinio ugdymo koordinacinės tarybos, Lietuvos muzikos mokytojų kvalifikacijos komisijos narys, kurį laiką – ir jos pirmininkas. Priklausė Lietuvos muzikos akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto doktorantų disertacijų gynimo komitetams.

Išsilavinimas

Mokymosi įstaiga Data ar laikotarpis Ar užbaigtas mokslas
Vilniaus pedagoginis institutas 1962 m. Taip

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Eduardas Balčytis lietuvių kalba 

Apdovanojimai

Kiti apdovanojimai 1994 m. – Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija už vadovėlius.
1988 m. – Suteiktas nusipelniusio dėstytojo vardas.
1986 m. – Valstybinė premija, premijos už straipsnius žurnale „Kultūros barai“ ir savaitraštyje „Literatūra ir menas“.
1978 m. – Kultūros žymūno ženklas.
1973 m. – Liaudies švietimo pirmūno ženklelis.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, t. 2.