Su J. Leleveliu 1815 m. įkūrė ir 1816–1822 m. redagavo žurnalą „Tygodnik Wileński“. Priklausė Šubravcų draugijai, bendradarbiavo (slapyvardžiai: Auszławis, Usztaritois, Mokitinis ir kt.) jos laikraštyje „Wiadomości Brukowe“. Daug straipsnių iš Lietuvos istorijos išspausdino Vilniaus žurnale „Wizerunki I Rozstrząsania Naukowe“.
1820 m. vedė Vilniaus universiteto profesoriaus A. Sniadeckio dukterį Zofiją.
Dalyvavo 1831 m. sukilime, buvo suimtas. 1832–1847 m. gyveno Varšuvoje, po to Jašiūnuose (čia palaidotas). Su kitais 1841 m. įsteigė žurnalą „Biblioteka Warszawska“, kuriame paskelbė vertingų Lietuvos istorijos šaltinių. Buvo Vilniaus archeologinės komisijos vicepirmininkas, Rusijos imperatoriškosios geografų draugijos narys.
Veikaluose gausu vertingos faktografinės medžiagos. Parengė Jano (7 t. 1837–1839) ir Andriaus (6 t. 1840–1841) Sniadeckių raštus.
Veikalai: „Vilniaus miesto istorija“ („Historya miasta Wilna“, 2 t. 1836–1837, perleista 2007), „Užrašai apie karalienę Barborą“ („Pamiętniki o królowej Barbarze“, 2 t. 1837–1840), „Senovės Lenkija“ („Starożytna Polska“, su T. Lipinskiu, 3 t. 1843–1846; 2 pataisytas ir papildytas leidimas 4 t. 1885–1886; t. 4 skirtas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bei Lietuvos istorijai), „Senoji Vilniaus akademija“ („Dawna Akademja Wileńska“, 1862, 2 t. 1864–1865).