1957–1958 m. dirbo LSSR valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabar Lietuvos nacionalinis dramos teatras), 1959–1960 m. LSSR valstybiniame operos ir baleto teatre (dabar Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), 1960–1966 m. Kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos Dailės skyriaus inspektorius, 1966–1974 m. dailės ekspertų komisijos narys, 1974–1982 m. Dailės skyriaus viršininkas. Nuo 1986 m. dirbo tik kūrybinį darbą.
Nuo 1962 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Nuo 1959 m. dalyvavo parodose ir simpoziumuose Lietuvoje bei užsienyje (Rusija, Estija, Italija, Prancūzija, Kanada, Čekoslovakija, Rumunija, Lenkija, Vengrija). Surengė 6 asmenines parodas su Ona Giedre Pučkoriūte-Baliulevičiene: 1986 m. Vilniuje, 1989 m. Kaune, Kėdainiuose, Alytuje, Varėnoje. 2013 m. Vilniuje surengta abiejų dailininkų retrospektyvinė paroda „Tik akimirka“.
Sukūrė buitinių ir dekoratyvinių indų, medalių, keraminių pano interjerams, reljefų, dekoratyvinių skulptūrinių kompozicijų. Svarbesni kūriniai viešosiose erdvėse: dekoratyvinė sienelė restoranui „Šaltinėlis“, Vilnius (1970); su O. G. Pučkoriūte-Baliulevičiene – pano ir plokštės restoranui „Vilnius“, Erfurtas, Vokietija (1975–1977, už šį darbą dailininkai buvo apdovanoti specialia Erfurto apygardos kultūros tarybos premija). Interjeriniai darbai dizainiški, sukurti atsižvelgiant į architektūros aplinką.
Kūrybos pradžioje žiedė asimetrinių formų vazeles, servizus, dekoratyvines lėkštes glazūruotas subtilių atspalvių redukcinėmis glazūromis. Vėliau ėmė ieškoti formų, medžiagų ir technologijų įvairovės. Atrado metodą atspausti dvipusius keraminius medalius, kurių prototipais buvo senoviniai lako antspaudai. 1973–1978 m. sukūrė medalių ciklą „Tėvynė“. Originaliai interpretavo natūralias lauko akmenų formas su lakoniškai įrėžtomis pirmykščių žmonių figūrėlėmis („Akmens metraštis“, 1984; „Bočių atminimui“, 1986; „Mįslingi mokai“, 1988; „Suakmenėję“, 2007). Kūrybinio kelio pabaigoje kūrė glazūromis tapytus keramikinius peizažus.
Kūriniuose dominuoja poetinis požiūris į gamtos formas, susidomėjimas istorine tema, siekis įamžinti svarbias kultūros ir visuomenės datas, senąją Lietuvos architektūrą.
Kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Kėdainių krašto muziejus.
Lietuvių.
