1913 m. emigravo į JAV, įkūrė Lietuvių dailės-dramos draugiją, išeivių kolonijose organizavusią vaidinimus.

Parašė dramas „Meilės paslaptybės“ (1918), „Brolžudys“ (1919), „Nepavykusi meilė“ (1920, rankr.), kuriose mėginama skverbtis į iracionalių žmogaus jausmų sritį, propaguojamos tautos vienybės idėjos, smerkiamos mišrios santuokos. Dramų trūkumai – jausmų hiperbolizacija, statiški charakteriai, idėjinis tendencingumas.