Laima Sofija Barisaitė

Vardas Laima Sofija
Pavardė Barisaitė
Mergautinė pavardė Barisaitė
Profesija grafikas, iliustruotojas, tapytojas
Gimimo data 1930-07-18

Išsami biografija

.1948–1954 m. studijavo grafiką LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1954–1955 m. leidyklos „Šviesa“ meninė redaktorė, nuo 1960 m. dirbo tik kūrybinį darbą, bendradarbiavo su leidyklomis „Šviesa“, „Vaga“, žurnalu „Genys“.

Nuo 1957 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Nuo 1954 m. dalyvavo grafikos ir knygos meno parodose Lietuvoje ir užsienyje (Lenkija, Rusija, Čekoslovakija, Rumunija, Vokietija), pelnė apdovanojimų sąjunginiuose, respublikiniuose, Baltijos šalių gražiausių knygų konkursuose. 
Sukūrė spalvotų monotipijų, kartono ir lino raižinių, karpinių, iliustravo knygų, nuliejo akvarelių, nutapė paveikslų. Grafikos kūriniuose dominavo gamtos nuotaikų kaita, jūros motyvai („Laivai“ 1958, „Antakalnis“ 1966, triptikas „Šventosios motyvais“ 1983). Estampams būdinga dekoratyvi, plokštuminė kompozicija, apibendrintas piešinys, santūrūs spalvų deriniai.
Ankstyvosios knygų iliustracijos detalaus realistinio piešinio, (A. Vienuolio „Puodžiūnkiemis“, 1954; „Legendos ir padavimai“, 1957; Žemaitės „Raštai“,1956), nuo 7 deš. – dekoratyvesnės, lakoniškesnės (J. Janonio „Vaikų dienos“, 1963; „Mano dainelės“, 1972; P. Cvirkos „Cukriniai avinėliai“, 1964; M. Vainilaičio „Mano volungėlė“, 1975).
Kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus („Rudens peizažas“, 1959; „Žemaitijos peizažas“, 1967; „Uoste“ II, 1969 ir kt.), Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka.

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Laima Sofija Zelenkevičienė lietuvių kalba 

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.