JAV lietuvių rašytojas. 1941–1943 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Studijavo Frankfurto prie Maino universitete.
1949 m. atvyko į JAV. Dirbo fabrikuose. Nuo 1955 m. su kitais redagavo laikraštį „Draugas“. 1966–1970 m. lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.
Novelių pagrindinė tema – veikėjų, sprendžiančių moralinę koliziją, išgyvenimai. Romanuose vaizduojama nepriklausomos Lietuvos provincija, nacių okupacijos laikotarpis, Lietuvos partizanų kovos, išeivių buitis, prisitaikymas gyventi svetur. Autobiografiniame romane „Lieptai ir bedugnės“ aprašė priverstinį darbą pafrontėje, parodė jaunų žmonių pastangas išlikti. Kūrybai būdingi buitiniai konfliktai, reportažinis stilius; gausu abstrakčių samprotavimų, literatūrinių aliuzijų.
Daktaro S. Aliūno slapyvardžiu išleido humoristinių eilėraščių rinkinių. Parašė religinių legendų (rinkinys „Valandos ir amžiai“, 1958), kūrinių vaikams. Romanų išversta į anglų ir latvių kalbas.

Bibliografija:
„Žvaigždės ir vėjai“ (novelės, 1951).
„Antrasis krantas“ (novelės, 1954).
„Saulės grįžimas“ (novelės, 1964).
„Mirti visada suspėsi“ (romanas, 1980).
„Abraomas ir sūnus“ (romanas, 1973).
„Valerijono lašai“ (humoreskos, 1954) ir kiti.