1931–1937 m. mokėsi Kauno mokykloje, įgijo skulptorės specialybę.

1940–1943 m. dėstė piešimą Kauno 6-oje amatų mokykloje, 1943–1986 m. dirbo Kauno kombinate „Dailė“. 

Nuo 1959 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

XX a. 3 deš. buvo vienuolė, 4 deš. sukūrė religinių paveikslų Alytaus, Butrimonių, Pivašiūnų, Vilkijos ir kt. bažnyčioms.

Nuo 1937 m. dalyvavo Kauno, Vilniaus, Rygos, Maskvos, Niujorko, Monrealio, Leipcigo, Briuselio ir kt. parodose. 1939 m. kūriniai eksponuoti pasaulinėje parodoje Niujorke (JAV), 1958 m. Briuselio pasaulinėje parodoje už keramikos darbus „Lietuvaitė“, „Vandens nešėja“, „Rūtų darželyje“, „Prie šaltinėlio“, „Birutė su lauknešėliu“ apdovanota aukso medaliu.

Kūrė buitinius ir dekoratyvinius indus, skulptūrines keramikos kompozicijas, suvenyrus iš molio ir šamoto. 6-7 deš. išgarsėjo liaudiškos tematikos, lyriškomis, detalios plastikos molinėmis statulėlėmis. Sukūrė per 60 skulptūrinės keramikos etalonų masinei gamybai („Eglė žalčių karalienė“, „Suktinis“, „Kepurinė“, „Rūtų darželyje“, „Mergaitė laisto gėles“, „Mergaitė su stirniuku“, „Vaikai su sviediniu“). Nuo sovietinės stagnacijos gynėsi atsigręždama į tautinės kultūros klodus, ieškodama lietuvio kaimo žmogaus ir miestelėno gyvensenai artimų bruožų. Buitinės-figūrinės keramikos darbuose atskleidė ir propagavo tautinio mentaliteto idėjas, įprasmino figūratyvumo, ansambliškumo ir dekoratyvumo išraiškas. Ši kūrybos dalis traktuojama kaip unikali lietuviškos mažųjų formų skulptūros savastis.

Vėliau kūrė apibendrintų stilizuotų formų dekoratyvinę keramiką (kompozicija „Paukščiai“, 1971; plokštės „Kauno senamiestis“, 1973). Sukūrė keramikos darbų interjerams (Agrochemijos laboratorija Kaune, 1970; Kauno 1-ma vidurinė mokykla, 1973; Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultetas, 1975).

Kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.