1937–1941 m. mokėsi Kauno 3-joje valstybinėje gimnazijoje. 1939 m. įstojo į LLKJS, bendradarbiavo pogrindinėje komjaunimo spaudoje. 1941 m. prasidėjus vokiečių okupacijai pasitraukė į SSRS, dirbo miškų darbininku, tarnavo 16-oje lietuviškoje divizijoje, mokėsi, dirbo LLKJS CK. 1944–1946 m. LLKJS Kauno miesto komiteto pirmasis sekretorius. 1947–1949 m. laikraščio „Tarybų Lietuva“ apžvalgininkas. 1951 m. Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete baigė lietuvių literatūros specialybę. 1949–1954 m. žurnalo „Švyturys“ skyriaus vedėjas, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1954–1970 m. vyriausiasis redaktorius. 1959–1960 m. LSSR rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, 1970–1976 m. valdybos pirmininkas. Nuo 1971 m. SSRS rašytojų sąjungos narys.
1964–1966 m. kandidatas į LKP CK narius, 1971–1976 m. LKP CK narys. 1971–1980 m. LSSR AT deputatas.
Pirmieji kūriniai – propagandinės publicistinės apybraižos, šlovinančios sovietinę santvarką. Romanuose „Darbo gatvė“, „Rožės žydi raudonai“ ryški komunistinė ideologija, tikrovė vaizduojama pagal socialistinio realizmo kanonus. Vėliau schemišką vaizdavimą bandė pagyvinti lyrinėmis refleksijomis („Mes dar susitiksim, Vilma!“), vidiniu monologu („Kauno romanas“, „Tada, kai lijo“ „Ramūs laikai“).
Nepriklausomybės praradimą, Lietuvos okupaciją vertino sovietinės istoriografijos požiūriu („Vilniaus kalneliai“, „Ugnelė mūs kraujo“). Romanuose „Patogi moteris“, „Kitų gyvenimas“ vyrauja dorinės temos. Išleido literatūros kritikos knygų. Kūrinių išversta į rusų, ukrainiečių, estų, lenkų, latvių, vokiečių ir kitas kalbas. 1977 m. sukurtas kino filmas „Vaikinas iš Darbo gatvės“ (rež. Algirdas Dausa).