Vytautas Petras Bložė
Gimimo vieta | Baisogala, Kėdainių apskr., Lietuva |
Mirties data | 2016-12-31 |
Vardas | Vytautas Petras |
Pavardė | Bložė |
Slapyvardis | Naktigonis; Vytautas Nevėžis; S. Volungė; Vytautas P(etronijus) iš druskos; Vytautas P(ilsodiškis) iš druskos; Vytautas P. iš švendrių |
Profesija | poetas, vertėjas, redaktorius |
Gimimo data | 1930-02-09 |
Išsami biografija
Poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas. Mokėsi Kėdainių, Šeduvos, Kauno gimnazijose. Išvežus tėvus į Sibirą, nutraukė mokslus, slapstėsi, dirbo įvairius darbus. Vėliau Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo rusų kalbą ir literatūrą. Dirbo Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje, buvo įsidarbinęs monteriu, buhalteriu. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1956 m. Sunkiai skynėsi kelią literatūroje, nukentėjęs nuo sovietinės cenzūros. Pagal jo tekstus sukurta daug dainų.
Kūrybos publikavęs įvairiuose almanachuose („Poetinis Druskininkų ruduo“, „Poezijos pavasaris“, „Žiema ir mirtis“, „Takai prie šaltinio: Radviliškio krašto almanachas“, kt.), antologijose, rinktinėse lietuvių ir užsienio kalbomis (anglų, vokiečių, rusų, kitomis). Išvertė ir publikavo A. Mickevičiaus, M. Lermontovo, A. Puškino, N. Nekrasovo, F. Schillerio, K. Kavafio, R. M. Rilkės, Č. Milošo ir kitų autorių kūrinių. 2001 m. Vytautas V. Landsbergis pastatė filmą apie poetą „Švendubrės šamanas“. Ankstyvuosiuose lyriniuose eilėraščiuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje Naktigonio slapyvardžiu, (išspausdinti knygoje „Sename dvarely“ 1994 m.) atsispindi pokario tragizmas. Rinkiniuose „Septyni šienpjoviai“, „Nesudegantys miestai“ ryškus posūkis į avangardizmą. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė (rink. „Iš tylinčios žemės“, 1966; „Polifonijos“, 1981; „Žmonės“, 1984; „Tuštuma“, 2001). Poemoje „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam…“ montažo principu jungiami perkurti mitų ir folkloro motyvai, įterpta istorinių veikalų citatų. Lyrinių poemų rinkinyje „Noktiurnai“ (1990), poemoje „Ruduo“ (1996) praeitis ir dabartis susipina į vientisą pasakojimą. Poezijos rinkinys „Visai ne apie tai“ (1998) pasižymi rytietišku minimalizmu. Kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo dermė, etinis patosas, tautinė savimonė. Išvertė M. Lermontovo, A. Puškino, F. Schillerio, H. Heine‘s, R. M. Rilke‘s, K. Kavafio kūrinių. Jo eilėraščių išversta į rusų, ukrainiečių, latvių, lenkų, anglų ir kt. kalbas. Parašė dainų tekstų (rinkinys „Dainos“).
Žmona poetė Nijolė Miliauskaitė.
Išsilavinimas
Mokymosi įstaiga | Data ar laikotarpis | Ar užbaigtas mokslas |
---|---|---|
Vilniaus pedagoginis institutas |
Apdovanojimai
Pavadinimas | Valstybė | Apdovanojimas |
---|---|---|
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija | Lietuva | 1991 m. |
Kiti apdovanojimai | 1986 m. Jotvingių premija. 1997 m. Poezijos pavasario laureatas. 2000 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas. 2004 m. „Varpų“ literatūrinė premija. |
Šaltiniai
Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 3. |
Lietuvos rašytojų sąjunga, http://www.rasytojai.lt/. |