Rašytojas, politinis veikėjas.
Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: A. Vandra, Antanas Avižienius, Anupras Paketuris, E. Erika, E. Linonis, El. Vėtra, K. A. Apuokas, K. Aruta, K. Linonis, L. Vailila, Petras Povilionis, V. Vaja, V. Vandra, Vincas Dovinė.
Žmona Jadvyga Čiurlionytė-Borutienė (1900–1992).
I pasaulinio karo metais gyveno Maskvoje, mokėsi gimnazijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Mokslą tęsė Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje, nuo 1920 m. Marijampolės mokytojų seminarijoje. Čia aktyviai dalyvavo aušrininkų veikloje. 1924 m. už dalyvavimą Gegužės 1-osios demonstracijose iš seminarijos pašalintas. Egzaminus išlaikė eksternu. 1924–1926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių Mokslų fakultete studijavo lietuvių kalbą, literatūrą ir istoriją.
1925 m. gegužės mėn. buvo suimtas už leidinyje „Draugas jauniems“ išspausdintus Gegužės 1-osios šūkius. Už politinę veiklą socialistinio jaunimo ir darbininkų organizacijose, opoziciją valdžiai, buvo priverstas emigruoti į užsienį.
1926 m. vasario mėn. išvyko į Austriją, įstojo į Vienos universiteto Filosofijos fakultetą. Studijavo literatūrą, filosofiją ir istoriją. 1927 m. vasarą atostogų Lietuvoje metu buvo suimtas ir paleistas su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos. 1927 m. pasitraukė į Latviją, įsijungė į lietuvių socialdemokratų emigrantų veiklą. 1928 m. Rygoje išleido almanachą „Audra“. 1928 m. ištremtas iš Latvijos.
1928–1930 m. Vienoje tęsė literatūros ir filosofijos studijas. Bendradarbiavo žurnale „Trečias frontas“. 1930 m. persikėlė į Berlyną, kur buvo leidžiamas socialdemokratų emigrantų laikraštis „Kova“.
1931 m. grįžo į Lietuvą. 1932 m. redagavo literatūrinį almanachą „Darbas“. Už nelegalią politinę veiklą 1933 m. kovo 28 d. buvo suimtas ir nuteistas 4 metams sunkiųjų darbų kalėjimo. Kalėjo Kauno ir Marijampolės kalėjimuose. 1935 m. Lietuvių rašytojų draugijos pastangomis amnestuotas.
1938 m. išrinktas Lietuvos rašytojų draugijos sekretoriumi. Bendradarbiavo laikraščiuose ir žurnaluose „Lietuvos žinios“, „Kultūra“, 1940 m. redagavo žurnalą „Dienovidis“. Garliavos apylinkėje, Ražiškių kaime, ant vadinamojo Čigonkalnio, pasistatė namelį ir nuo 1939 m. kurį laiką su šeima čia gyveno. Vėliau sodyboje įsikūrė brolio Jono šeima.
1940 m. liepos 21 d. susirinkusį prosovietinį Liaudies Seimą Kazys Boruta pasveikino eilėmis. Jis ir sukūrė frazę „Parvežti į Lietuvą Stalino saulę“ (turima omenyje stalininė SSRS konstitucija).
Nuo 1941 m. gyveno Vilniuje. Dirbo Mokslų akademijos Literatūros muziejaus vedėju, aktyviai dalyvavo menininkų klubo ir Rašytojų sąjungos veikloje. Karo metais dirbo Lietuvių literatūros institute, saugojo lituanistikos rankraštinį fondą, išgelbėjo nuo sunaikinimo Adomo Mickevičiaus rankraščius, padėjo gelbėti žydus. Baigiantis karui priverstinai buvo varomas į Vokietiją.
1946 m. kovo 17 d. suimtas Onos Lukauskaitės-Poškienės bute. Spalio 20 d. pagal RTFSR baudžiamojo kodekso 58-12 straipsnį nuteistas 5 metams už tai, kad žinojo apie jos laišką popiežiui ir nepranešė (faktiškai už ideologinį pasyvumą). Žmonos (Jadvygos Čiurlionytės) pastangų dėka, kalėjo Rasų kalėjime Vilniuje ir nebuvo išsiųstas į Sibirą. 1946 m. pateikė amnestijos prašymą. 1949 m. sausio 25 d. amnestuotas, kovo 17 d. paleistas iš kalėjimo.
Po išlaisvinimo turėjo viešai išpažinti savo tariamas ideologines klaidas. Daugiausia atsidėjo vertimams ir kūrybai. Ilgai negalėjo publikuoti savo kūrybos, net vertimus pasirašinėjo svetimom pavardėm. 1965 m. suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m.
Kūriniai: „A-lo!“ (poezija, 1925), „Dainos apie svyruojančius gluosnius“ (poezija, 1927), „Kryžių Lietuva“ (poezija, 1927), „Drumstas arimų vėjas“ (apsakymai, 1928), „Namas Nr. 13“ (apysaka, 1928), „Mediniai stebuklai“ (romanas, 1938), „Duona kasdieninė“ (poezija, 1934), „Eilės ir poemos“ (poezija, 1938), „Kelionės į Šiaurę“ (apybraižos apie žymius keliautojus, 2 kn.), „Saulę ant savo pečių parnešti išėjo“ (apysaka, 1940), „Baltaragio malūnas“ (romanas, išleistas 1945, 1966 inscenizuotas Kauno dramos teatre, 1974 sukurtas filmas „Velnio nuotaka“, 1979 pastatytas V. Ganelino baletas), „Dangus griūva“ (pasakų rinkinys, 1955), „Sunkūs paminklai“ (skulptoriaus Vinco Grybo beletristinė biografija, 1960), „Jurgio Paketurio klajonės“ (humoristinė apysaka 1963).
Išvertė pasaulinės klasikos: P. Buck „Gerąją žemę“ ir „Sūnus“, A. Tolstojaus „Petrą Pirmąjį“, H. Ibseno „Brandą, Cezarį ir Galilėjietį“, V. Korolenkos „Giria gaudžia“, F. Schillerio „Vilių Telį“, W. Shakespeare‘o dramų, latvių poezijos bei prozos kūrinių.
