Prancūzų jūrininkas, keliautojas, Okeanijos tyrinėtojas. 
1763 m. nuplaukė į Falklando salyną, ten įkūrė Prancūzijos koloniją. 1766–1769 m. vadovavo pirmajai prancūzų mokslinei ekspedicijai (340 dalyvių) aplink pasaulį laivais „Boudeuse“ ir „Etoile“.
Per Magelano sąsiaurį įplaukė į Ramųjį vandenyną, atrado keletą Tuamotu salyno salų, nuplaukė į Tahiti salą, Samoa, Vanuatu salynus; pakartotinai atrado Saliamono salas (1568 m. jas buvo atradęs A. Mendana de Neyra), Louisiadės salyną (1606 m. jį atrado L. V. Torresas). Iš ten apiplaukė Naująją Gvinėją iš šiaurės ir pro Sundos salyną, per Indijos vandenyną, pro Gerosios Vilties kyšulį grįžo į Prancūziją. Tai buvo viena svarbiausių XVIII a. kelionių.
Parašė knygą „Kelionė aplink pasaulį“ (2 t. 1771–1772 m.).