Tėvas Andrius Bulota, broliai teisininkas Andrius ir žurnalistas Juozas Bulotos.
1938 m. baigė Kvietiškio žemės ūkio mokyklą. 1945–1947 m. mokėsi parengiamuosiuose kursuose prie Vilniaus universiteto. 1947 m. įstojo į Vilniaus universitetą, persikėlė į Maskvos universitetą, kurį baigė 1952 m., įgijo žurnalisto specialybę. 1964 m. filologijos mokslų kandidatas.
1942–1944 m. sovietinių partizanų būrio ryšininkas. 1946 m. su mokytoju Karoliu Gerulaičiu į Lietuvą iš Laptevų jūros pakrantės parvežė grupę vaikų – našlaičių, kurių tėvai, ištremti 1941 m. iš Lietuvos, nuo bado ir šalčio žuvo Lenos deltos salose.
1952–1992 m. Vilniaus universiteto žurnalistikos katedros dėstytojas, nuo 1968 m. docentas. Spausdino reportažus, straipsnius, recenzijas, humoreskas ir feljetonus, tyrinėjo lietuvių periodinės spaudos ir satyrinės literatūros žanrų istoriją. 1973 m. LTSR nusipelnęs žurnalistas. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
Atgimimo metais grįžo prie Vilniaus istorijos temų, ruošdamas spaudai knygą „Vilniaus senamiesčio istorijos“, kurios ištraukos skelbtos periodikoje 1992–1996 m. 1954–1996 m. įvairiuose rinkiniuose ir tęstiniuose leidiniuose paskelbė straipsnių ir studijų iš lietuvių periodinės spaudos, satyros ir humoro istorijos.
Slapyvardžiai: J. Balčiūnas, Ig. Raudys, J. Dalgis, J. Banginis, J. Gudonis, Jonas Janulis, Algis Kalvaitis, J. Šakotis, J. Šlavantas, Ž. Švagždas ir kt.
Bendradarbiavo 1991 m. atkurtame žurnale „Karys“.
Veikalai: „Internacionalas karceryje“ (1957), „Už Ispanijos laisvę“ (1957), „Aleksas Jasutis“ (monografija, 1961), „Paveldėta liga“ (feljetonų rinkinys, 1962), „Reportažai iš požeminio Vilniaus“ (apybraiža, 1965, lenkų kalba 1966), „Katė maiše“ (satyros, 1966), „Smeigtuko galvutė“ (satyros, 1973), „Ledo vaikai“ (esė, 1988).
