Istorikas, istorijos mokslų daktaras, sovietinis veikėjas, kultūros veikėjas, profesorius. Kartu su kitais autoriais parengė metodinių priemonių studentams. 1963–1969 m. dirbo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo dėstytoju, 1969–1974 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Filosofijos ir mokslinio komunizmo katedros vedėju, nuo 1976 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro komiteto partinės propagandos sektoriaus vedėjas. Priešinosi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, su kitais kūrė LKP (SSKP platformos) organizaciją, SSRS pavaldžias paralelines valdžios institucijas Lietuvoje. Vienas SSRS inspiruoto nesėkmingo Sausio tryliktosios perversmo (1991) vadovų. Po nepavykusio Rugpjūčio pučo Maskvoje (1991 08 19–21) pabėgo į SSRS. 1994 m. sausio 15 d. Minske sulaikytas ir Baltarusijos valdžios perduotas Lietuvai. Už antivalstybinių organizacijų kūrimą, bandymą įvykdyti valstybės perversmą 1999 m. nuteistas 12 m. kalėti (iki 2006 m. kalintas).