Lenkų istorikas, visuomenės veikėjas, švietėjas, Lenkijos ir Lietuvos numizmatikos pradinininkas. 
Po Lietuvos–Lenkijos valstybės III padalijimo (1795) tapo vienu žymiausių švietimo ir mokslo organizatorių. 1800 m. Varšuvoje su kitais įsteigė Mokslo bičiulių draugiją. Nuo 1803 m. steigė ir vizitavo mokyklas Ukrainoje.

Remdamasis savo bibliotekos knygomis ir rankraščiais parašė knygas: „Apie lietuvių ir lenkų teises I Lietuvos statute, išleistame 1539 m.“, „Apie dešimtines“ , „Apie žydus ir karaitus“, „Apie Edukacijos komisiją Lietuvoje“, „Ar romėnų teisė buvo lenkų ir lietuvių teisių pagrindas“, „Žygimanto Augusto valdymo vaizdas“. Studijoje „Apie lenkiškas ir lietuviškas monetas“ pateikė monetų įvertinimo lentelę bei 13 lentelių katalogą. Studijoje „Apie kalybą Lenkijoje ir Lietuvoje Voluinės gimnazijos mokiniams“ aptarė numizmatikos mokslo reikšmę ir tyrimų kryptis. Reikšmingiausios T. Čackio studijos išleistos rinkinyje „Raštai“ (1843–1845). Kremenceno licėjuje sukaupė daugiau nei 18 000 monetų ir medalių kolekciją (po jo mirties pateko į Vilniaus universitetą, jį uždarius – į Kijevo universitetą).