Lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas, ergonomikos pradininkas, mokslo, visuomenės veikėjas.
1943 m. baigė Jeilio universitetą. 1946–1982 m. dėstė psichologiją ir pramonės inžineriją J. Hopkinso universitete (Baltimorė), nuo 1956 m. profesorius.
Žmogiškųjų veiksnių ir ergonomikos draugijos, Inžinerinės psichologijos ir Tarptautinės ergonomikos asociacijų prezidentas.
Vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti sistemą žmogus – mašina. Tyrimai turėjo įtakos formuotis inžinerinei psichologijai. Išleido pirmąjį ergonomikos vadovėlį „Taikomoji eksperimentinė psichologija: Žmogiškieji veiksniai technikos projektuose“ („Applied Experimental Psychology: Human Factors in Engineering Design“, su kitais, 1949 m.).
Bibliografija:
„Žmogaus-mašinos sistemos klaidų analizės teorija ir metodai“ („Theory and methods for analyzing errors in man-machine systems“, 1951 m.); „Tyrimų metodai žmogaus inžinerijoje“ („Research Techniques in Human Engineering“, 1962 m.), „Žmogaus-mašinos kūrimas“ („Man-machine engineering“, 1965 m.); „Žmogiškieji veiksniai technikos projektuose“ („Human Factors in Engineering Design“, 1996 m.).