K. Stanislavskio, L. Suleržickio mokinys.

1911 m. baigė Literatūros ir meno draugijos (A. Suvorino) teatro mokyklą Sankt Peterburge.

Nuo 1913 m. vaidino Maskvos dailės Antrajame teatre, 1924–1927 m. jo vadovas ir režisierius. 1919–1922 m. vadovavo paties įsteigtai studijai. Nuo 1927 m. vaidino kine.

1928 m. emigravo į Didžiąją Britaniją, nuo 1939 m. gyveno JAV. Pastatė spektaklių ir dirbo pedagoginį darbą Latvijos, Lietuvos, Vokietijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, JAV teatruose.

Vaidyba emocionali, virtuoziška, būdingas groteskas, improvizacija. Režisūrai įtakos turėjo K. Stanislavskio, J. Vachtangovo teatro principai ir R. Štainerio antroposofijos idėjos. M. Čechovas išplėtojo savo vaidybos metodiką, grindžiamą judesio, žodžio ir emocijos darna.

Parašė knygas: „Aktoriaus kelias“ (1928), „Apie aktoriaus techniką“ (1946), „Literatūtūnis palikimas“ (išleista 1986). Valstybės teatre Kaune pastatė spektaklius: W. Shakespeare'o „Hamletas“ (1932), „Dvyliktoji naktis“, N. Gogolio „Revizorius“ (abu 1933), J. H. Bergerio pjesėje „Tvanas“ (1931) vaidino Frezerį.