Mokėsi Polocko jėzuitų kolegijoje. Nuo 1794 m. vienuolis jėzuitas, nuo 1807 m. kunigas. Dėstė vokiečių kalbą Vitebsko, Mogiliovo, Polocko, Oršos jėzuitų kolegijose, Vilniaus gimnazijoje. Nuo 1814 m. Brastos kanauninkas.
Mokslo studijų reikalais 1819–1821 m. Vilniaus universiteto pasiųstas į užsienį, lankėsi Paryžiuje, Vokietijoje, Anglijoje, Italijoje. Nuo 1821 m. Varnių kanauninkas, nuo 1825 m. Salantų klebonas, čia įsteigė medžio raižyklą knygų iliustracijoms, žemėlapiams daryti. 1822 m. pagal G. Brauno atlasą išraižė iš vario 1550 m. Vilniaus planą, dvi vinjetes Lotynų – lenkų kalbų žodynui. 1831 m. sukilimo dalyvis, buvo suimtas.
Rašė lenkiškai ir lotyniškai. Išvertė į lenkų kalbą Fedro pasakėčių („Bayki Fedra ksiąg pięc“, 1810 m.), į lotynų kalbą G. Deržavino odę „Dievas“. Išleido Žemaičių vyskupijos istoriją („Opis Żmudzkiey dyecezyi“, 1830 m.) su išraižytais Žemaičių vyskupijos, Salantų parapijos žemėlapiais, sudarė lotynų-lenkų kalbų žodyną, rašė leksikografijos klausimais.