Nuo 1504 m. gyveno Sienoje, kur ir mokėsi. 1519 m. atvyko į Krokuvą. Vavelio katedroje po 1515 m. pagal Bartolomeo Berrecci projektą sukūrė Jogailos antkapio baldakimą, 1524 m. – Žygimantų koplyčios dekorą. Kaip karaliaus akmentašys 1524–1529 m. dirbo Lenkijos karaliaus dvare Krokuvoje. 1531–1533 m. kartu su skulptoriais Bernardinu Zanobiumi de Gianotisu ir Filippo di Bartolomeo da Fiesole Krokuvoje įkūrė architektų ir skulptorių akmentašių dirbtuvę, veikusią iki 1540–1541 m. 1532–1534 m. dirbo atstatant Plocko katedrą. Sukūrė altorių, antkapinių paminklų (daugiausiai kartu su B. Z. de Gianotisu).

Nuo 1535 m. dažnai lankėsi Vilniuje, vadovavo Katedros skliautų atstatymo darbams. Apie 1545 m. apsigyveno Vilniuje. 1543–~1551 m. dirbo Vilniuje ir Krokuvoje kartu su Giovanni Maria Padovanu. 1546–1548 m. dirbo Vilniuje prie Žemutinės pilies statybų. Senosios gotikinės Šv. Onos bažnyčios Žemutinėje pilyje vietoje suprojektavo Šv. Barboros bažnyčią (1551, liko nebaigta), jai sukūrė karaliaus Žygimanto Augusto žmonos Elžbietos paminklą (1552; su G. M. Padovano) ir altorių (1553).

Kūriniams būdingi Toskanos renesanso bruožai.