Prancūzų kompozitorius, violončelininkas, dirigentas. Gimė 1819 m. birželio 20 d. Kelne, mirė 1880 m. spalio 5 d. Paryžiuje.

Prancūzų klasikinės operetės pradininkas ir žymiausias kūrėjas.

Sinagogos kantoriaus sūnus.

Muzikos mokėsi namie.

Nuo 1831 m. koncertavo kaip violončelininkas.

Nuo 1833 m. gyveno Paryžiuje (mokėsi kompozicijos pas J. F. F. E. Halevy), 1850–1855 m. teatro „Comédie-Française“ kompozitorius ir dirigentas.

1855 m. įsteigė privatų teatrą „Bouffes-Parisiens“ ir vadovavo jam iki 1861 m.

1872–1876 m. teatro „GaÎté“ dirigentas.

Sukūrė 6 operas, tarp jų – „Hoffmano pasakos“ (1881, Lietuvoje pastatyta 1925), apie 100 operečių, tarp jų – „Orfėjas pragare“ (1858, Lietuvoje pastatyta 1997), „Gražioji elena“, 1864, Lietuvoje pastatyta 1963), „Mėlynbarzdis“ (Lietuvoje pastatyta 1964), „Paryžiaus gyvenimas“ (abi 1866), „Perikola“ (1868, Lietuvoje pastatyta 1931), „Tamburmažoro duktė“ (1879), dainų.

Parašė knygą „Muziko kelionės pastabos“ (1877).

Kūryba grindžiama daugiausia prancūzų buitinės muzikos ritmais ir intonacijomis.

Biografiją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro duomenų klasifikavimo specialistė Jurgita Komarovskytė.