Pedagogas, dramaturgas, poetas. Gimė 1874 m. gegužės 14 d. Notiniškiuose (Šiaulėnų vls., dab. Radviliškio r.) mirė 1970 m. rugpjūčio 15 d. Vilniuje.

1893 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1898 m. Maskvos universitete baigė Fizikos – matematikos fakultetą. Po to metus tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, gavo praporščiko laipsnį.

Nuo 1899 m. dėstė matematiką Rygos realinėje mokykloje, šventadieniais surinkęs mokinius į Aleksandro gimnazijos butą mokė juos lietuvių kalbos. Pirmojo pasaulinio karo metais Voronežo lietuvių gimnazijoje, nuo 1918 m. – Vilniaus gimnazijos direktoriaus pavaduotojas. Didžiausios pagarbos ir dėkingumo nusipelnė jo darbas lietuvių Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje Lenkijos okupuotame Vilniuje. Jo vadovaujama gimnazija buvo šviesos ir kultūros židinys daugeliui Vilniaus krašto valstiečių vaikų.

Parašė keletą algebros ir geometrijos vadovėlių, iš kurių iki Antrojo pasaulinio karo buvo mokamasi visose Lietuvos mokyklose. Jaunystėje daug jėgų ir laiko skyrė grožinei kūrybai, rašė eilėraščius ir siuntinėjo juos į draudžiamąją spaudą – „Varpą“ ir „Ūkininką“. Didžiausią pėdsaką lietuvių literatūroje, istorijoje, taip pat ir kultūroje paliko jo dramos, ypač „Pilėnų kunigaikštis“, ilgą laiką vaidintas Lietuvos teatrų scenose.