Vytautas Sirijos Gira (1911–1997) – poetas, prozininkas, vertėjas. 1931–1936 m. studijavo mediciną Vytauto Didžiojo universitete , diplomą įgijo Vilniaus universitete 1949 metais. Dirbo žurnalistu, mokytoju, gydytoju. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Golas į ateitį“ (1931). Vėliau išleido dar tris: „Širdys formaline“ (1934), „Mergaitės ir asonansai“ (1935), „Šešėliai nuo ekrano“ (1937). Po karo ėmė rašyti prozą. Išleido 8 romanus, iš kurių paminėtini „Buenos Airės“ (1956), „Štai ir viskas“ (1963), „Voratinkliai draikės be vėjo“ (1968), „Raudonmedžio rojus“ (1972), „Nakties muzika“ (1–2, 1986). V. Sirijos Gira – pirmasis lietuvių poetas, gimęs ir užaugęs mieste, ieškojęs greitos įspūdžių kaitos gatvių ūžesyje, kavinių muzikoje, žaismingame flirte, laikraštinėje dienos įvykių kronikoje. Debiutavo iš „Keturių vėjų“ perėmęs autoironišką kalbėseną bei urbanistinį peizažą. Sukūrė judraus pasakojimo, dainingos ritmikos, elegantiško tono eilėraščio tipą, artimą prancūzų šansonetei. Romane „Buenos Airės“ vyrauja asociatyvi bei ironiška inteligento mąstysena, kuri ardė epinio aprašinėjimo statiką. Erotiniais išgyvenimais bei seksualiniais santykiais paremta romano „Voratinkliai draikės be vėjo“ fabula buvo visiškai neįprasta socialistinio realizmo romane. Romane „Štai ir viskas“ panaudota sąmonės srauto technika, atmiešta publicistiniais autoriaus komentarais. Dinamišką pasakojimą, pagrįstą judriu sakiniu ir fragmentiška kompozicija, V. Sirijos Gira kreipė lengvo vakarietiško romano kryptimi.

Apdovanojimai:

1986 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija
1996 m. LDK Gedimino ordinas, Karininko kryžius