Tapytojas. Pranciškus Smuglevičius gimė 1745 m. spalio 6 d. Varšuvoje.
Mokėsi pas tėvą L. Smuglevičių ir S. Czechowiczių. Baigė Varšuvos mokyklos poetikos klasę. 1763–1764 m. studijavo A. Maroni studijoje, nuo 1766 m. – Šv. Luko dailės dailės akademijoje Romoje. 1784 m. grįžo į Varšuvą. 1785 m., pakviestas vyskupo I. J. Masalskio, dirbo Vilniuje, 1786–1797 m. – Varšuvoje (čia įsteigė privačią tapybos mokyklą), nuo 1797 m. – Vilniuje. Vilniaus universitete vadovavo Piešimo ir tapybos katedrai, dėstė (nuo 1797 m. – profesorius).
Kūrybos ankstyvuoju laikotarpiu sukūrė piešinių (daugiausia Romos antikinių pastatų, jų griuvėsių vaizdai, Italijos peizažai). Pagal kai kuriuos P. Smuglevičiaus piešinius (sukurtus su architektu V. Brenna) grafikas M. Carloni sukūrė vario raižinių, kurie buvo išspausdinti albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (1776 m.). Nutapė akvarelių (romėnų ir etruskų kapų freskų kopijos), istorinės („Skitų pasiuntiniai pas Persų karalių Darėją“, „Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių“), mitologinės („Agripina perkelia savo vyro Germaniko palaikus į tėvynę“), religinės (Varšuvos, Lenkijos ir kt. vietovių bažnyčių, Vilniaus katedros dvylikos apaštalų ir kt. paveikslai, „Judita“) tematikos paveikslų.
Dekoravo statinių Lenkijos kai kuriuose dvaruose, nupiešė Lietuvos ir Lenkijos vietovių architektūros peizažų, Vilniaus architektūros paminklų („Vilniaus vaizdų ciklas 1785–1786 m.“) vaizdų. Vėliau kūrė daugiausia istorinio žanro („Ketverių metų seimo 1791 05 03 sesija“, „Laisvių suteikimas Paulavos valstiečiams 1769 metais“, „Tado Kosciukos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje 1794 m.“), buitines („Lietuvos valstiečiai“), religines (trinitorių Viešpaties Jėzaus, bazilijonų Švč.Trejybės bažnyčioms, Švč. Trejybės cerkvei) kompozicijas, sukūrė piešinių ciklą Lietuvos ir Lenkijos istorijos temomis (1786–1791 m.). Nutapė portretų, sienų tapybos kūrinių. Kūriniai klasicistiniai, turi baroko, realizmo bruožų, būdinga raiški, detalizuota, dažnai daugiafigūrė, kompozicija, tikslus piešinys, blyškus rusvas koloritas. Istorinės, buitinės tematikos kompozicijose reiškiamos tautos ir asmens laisvės, pasiaukojimo visuomenės labui idėjos; vieni portretai reprezentaciniai, idealizuojantys vaizduojamą asmenį, kiti pasižymi subtilia psichologine charakteristika („Granovskienės portretas“).
P. Smuglevičiaus kūryba ir pedagoginė veikla turėjo didelę įtaką lietuvių dailės plėtotei.
Tapytojas mirė 1807 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje.