Aleksej Suvorin

Vardas Aleksej
Pavardė Suvorin
Vardas originalo kalba Алексей
Pavardė originalo kalba Суворин
Profesija žurnalistas, leidėjas, rašytojas, prekybininkas
Gimimo data 1834-09-11

Išsami biografija

Žurnalistas ir knygų, spaudos leidėjas. Aleksejus Suvorinas (Алексей Суворин) gimė 1834 m. rugsėjo 11 d. 
1850 m. baigė Voronežo karinę mokyklą, vėliau dėstė istoriją ir geografiją (iš pradžių Bobrove, vėliau – Voroneže).
Vėliau įsidarbino Sankt Peterburgo „Vedemosti“, kuris tuo metu garsėjo kaip įtakingiausias liberalios krypties laikraštis.
A. Suvorinas  buvo labai produktyvus, parašė daugybę trumpų istorijų, pjesių liberalioje spaudoje. 1871 m. jis pats ėmėsi leidybos verslo. XX a. pr. Rusijos susisiekimo ministerija iš buv. bendrovės "Spaudos kontrahentūra" monopolinę teisę leisti ir prekiauti įvairiais spaudiniais imperijos geležinkelio stotyse perdavė A.S. Suvorino kontrahentūrai, dėl to jis išplėtojo įvairių miestų atvirukų leidybą. Per 1896–1915 m. jis išleido apie 180 atvirukų vien su Vilniaus vaizdais.
A. Suvorinas  išleido gausiai iliustruotų albumų apie garsiausias Europos meno galerijas, išsamių Sankt Peterburgo, Maskvos ir kitų Rusijos vietų katalogų su privačių asmenų vardais ir pavardėmis, svarbių įstaigų ir įmonių informacija.
Iki amžiaus pabaigos A. Suvorino knygynų buvo Maskvoje, Sankt Peterburge, Odesoje, Rostove, Saratove ir kitur. Jis laikomas vienu įtakingiausių leidėjų šalyje.
1880 m. pradėjo leisti istorinį žurnalą „Novoye Vremya“, kuris netrukus tapo vienu pelningiausių leidinių per visą Rusijos leidybos istoriją. 1910 m. įkūrė akcinę bendrovę Новое время.
Nuo 1860 m. Suvorinas susidomėjo teatru ir ėmė rašyti teatro kritikos straipsnius, turėjo privatų teatrą.
A. Suvorinas mirė 1912 m. rugpjūčio 11 d. 

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Koнтрагентство А.С. Суворина и Ко.
Aleksejus Suvorinas
Алексей Сергеевич Суворин

Šaltiniai

Vikipedija, Laisvoji enciklopedija, http://en.wikipedia.org/wiki/Aleksey_Suvorin (žiūrėta 2013-03-19)

Vilniaus vaizdų atvirukai 1897–1915, sud. Keršytė D., Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005.