Kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. Alfonsas Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Kudrėnuose.

1946 m. baigė  Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1946 m. Ukmergės apylinkėse veikiančios Šarūno partizanų grupės ryšininkas (sapyvardis Laisvūnas). 1947–1956 m. už ryšius su partizanais kalėjo Abezės lageryje. Čis kalinio vyskupo P. Ramanausko 1954 m. slapta įšventintas kunigu.

1956–1957 m. Kulautuvos parapijos altarista, 1958 m. Betygalos parapijos vikaras. 1958 m. sovietų saugumo areštuotas, už antimarksistinės ir antisovietinės literatūros laikymą nuteistas 6 m. kalėti Mordovijos lageryje. 

1964 m. grįžo į Lietuvą. 1965 m. sovietų valdžia leido dirbti kunigu, bet KGB buvo nuolat sekamas. Iki 1971 m. Miroslavo ir Kudirkos Naumiesčio parapijų vikaras, 1971–1976 m. Igliaukos parapijos (aptarnavo ir Patilčių parapiją), 1976–1983 m. Viduklės, 1990–1991 m. ir 1998–2000 m. Kavarsko parapijų klebonas. 

Nuo 1972 m. aktyviai bendradarbiavo „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje". 1978 m. įkūrė „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą". Už antisovietinę veiklą 1983 m. sovietų saugumo suimtas ir nuteistas 7 m. griežtojo režimo lagerio ir 3 m. tremties. 1983–1988 m. kalėjo Čiusovojaus griežtojo režimo lageriuose. 1988 m. JAV prezidentui Reaganui tarpininkaujant paleistas ir ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. 1988–1990 m. lankė išeivių bendruomenes Vokietijoje ir JAV. 1990 m.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę grįžo į Lietuvą. 1990–1991 m. kardinolo V. Sladkevičiaus kancleris. 1991–1992 Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1995 m. Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, dimisijos pulkininkas.

Nuo 2000 m. Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas, Lietuvos partizanų kapelionas. 

1998 m. monsinjoras A. Svarinskas apdovanotas Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu.