Tapytojas. Gimė 1891 m. rugsėjo 9 d. Kaune, mirė 1941 m. birželio 22 d. ten pat.
Nuo 1906 m. mokėsi Rygoje, B. Borcherto dailės studijoje, vėliau – meno mokykloje. 1910–1912 m. gyveno Peterburge, Maskvoje, 1913–1918 m. – Vokietijoje, kurį laiką studijavo Miuncheno dailės akademijoje.

Po Pirmojo pasaulinio karo lankėsi Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Šveicarijoje. 1929–1932 m. gyveno Rygoje. 1932–1941 m. gyveno ir kūrė Kaune.
Parodose dailininkas pradėjo dalyvauti 1911 m. Personalines parodas rengė Rygoje (1922, 1929), Paryžiuje (1928), Kaune (1932), Klaipėdoje (1933–1934), Palangoje (1939).
Nutapė apie 400 portretų, peizažų, natiurmortų, teminių kompozicijų. Ankstyvuosiuose portretuose ryškus išorinis vaizduojamojo žmogaus apibūdinimas, šviesšešėlių kontrastai. Portretams būdingas ryškus koloritas, peizažams („Rygos panorama“) – fragmentiškumas.
Reikšmingiausius portretus ir peizažus V. Eidukevičius sukūrė XX a. 4 dešimtmetyje; šiam dailininko kūrybos laikotarpiui būdingi impresionizmo bruožai. Vienuose portretuose („Mergaitė su ramunėmis“ – 1934, „Tėvas su dukrele“ – 1938) išryškėja subtilus lyrinis autoriaus požiūris į vaizduojamąjį asmenį, sodrus spalvingumas, kituose (K. Glinskio portretas – 1934, P. Rimšos portretas – 1939) – psichologiškumas, raiškios šviesšešėlių graduotės, monochromiškumas. Lyriškumu pasižymi moterų ir vaikų portretai: „Moteris su mėlyna suknele“, „Moteris su raudona gėlėta suknele“.

Šio laikotarpio peizažai („Kaunas žiemą iš Aleksoto“, „Sodyba“, „Kauno vaizdas nuo Žaliakalnio“) dažniausiai panoraminiai, jiems būdinga aukšta horizonto linija, erdvės iliuzija, ryškūs planai.
Lietuvos dailės muziejuje saugomi darbai: „Jadvyga Čiurlionytė“ (1933), „Figūriniai eskizai“, „Moteris skambina pianinu“ (1936), „Stovinčio vyro aktas“ (apie 1939) ir kt.