Lietuvos literatūrologas, filosofas, visuomenės veikėjas. Gimė 1896 m. spalio 18 d. Bazelyje (Šveicarija). Mirė 1984 m. kovo 13 d. Bazelyje). Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis vadovas.

Studijavo Fribūro, Bazelio, Lozanos universitetuose. Fribūre redagavo žurnalą „Litauen“. 1916–1918 m. dirbo Lietuvių informacijos biure. 1919 m. atvyko į Lietuvą (1922 m. suteikta pilietybė). 1919–1922 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, jo rūpesčiu 1921 m. Šveicarija pripažino Lietuvą de jure. 1920 m. įsteigė informacinę agentūrą ELTA ir jai vadovavo. Tų pačių metų spalio–gruodžio mėnesiais tarnavo I savanorių pulke (buvo jo vado K. Škirpos adjutantas). Ženevoje ir Briuselyje derybų su lenkais metu buvo Lietuvos delegacijos atstovu spaudai. 1922 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos sporto lygą ir Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją. Jis redagavo „Sporto“ laikraštį, vėliau įkūrė dar vieną laikraštį sportininkams – „Jėga ir grožis“. Tais pačiais metais tapo „Pavasario“ sąjungos pirmininku. 1922–1940 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

1923 m. J. Eretas tapo Lietuvos Krikščionių demokratų partijos centro komitetu nariu ir gegužės mėn. buvo išrinktas į II Seimą. Tiesiogiai politiniame gyvenime J. Eretas buvo trumpai (Seimo nariu dirbo vienerius metus), bet buvo itin aktyvus visuomenės veikėjas ir publicistas. Nuolat telkė sportininkus, blaivininkus, mokytojus, iš dalies – žurnalistus į įvairias organizacijas. Steigė leidinius, mokė informacijos atrankos ir organizuodavo konferencijas.

Autoritarinio režimo laikotarpiu buvo opozicinės minties reiškėjas. Pasak S. Šalkauskio, su J. Eretu į Lietuvą atėjo Vakarų organizuoto, sistemingo galvojimo ir veikimo metodai, technika.