Nuo 1953 m. pradėjo dirbti tuometiniame Miestų statybos projektavimo institute (1956–1959 m. grupės vadovas, nuo 1960 m. vyriausiasis projektų architektas), 1960–1970 m. dėstė tuometinio Politechnikos instituto Vilniaus filiale. Laisvalaikiu yra nupiešęs nemažai kolegų draugiškų šaržų ir piešinių, kurie pateko į parodą „Groteskai“.

Pagal jo projektus pastatyta:
Miestų statybos projektavimo instituto rūmai Vilniuje (1961).
Klinikinė ligoninė (kartu su architektu Zigmantu Liandzbergiu, 1967).
Vaikų sanatorija „Pušelė“ Valkininkuose (su architektu Z. Liandzbergiu, 1970, SSRS Ministrų Tarybos premija 1972, su kitais). 
Vilniaus sporto rūmai (kartu su architektais Jonu Kriukeliu ir Z. Liandzbergiu, konstruktorius Henrikas Karvelis, 1965–1971). Originali vantinė stogo konstrukcija, lėmusi pastato formą, pripažinta išradimu. Kolektyvas apdovanotas Lietuvos valstybine premija.
Respublikinė vaikų ligoninė Santariškėse (kartu su architektais Ričardu Krištopavičiumi, Regimantu Plyčiumi, 1977).
Onkologijos instituto ligoninė Santariškėse (kartu su architektu R. Plyčiumi, 1978).
Respublikinė universitetinė ligoninė Santariškėse (kartu su architektais Z. Liandzbergiu, R. Plyčiumi, 1983).
Greitosios pagalbos ligoninė (kartu su architektu Z. Liandzbergiu, 1995).